„Europos septynetas“, žemyno pietų valstybių lyderiai pavakare rinksis Romoje, kur vėl bandys spręsti vieną sunkiausiai įveikiamų klausimų – kaip sustabdyti migrantų srautą iš karo draskomų ir vargingų šalių. Tai bus ketvirtas toks susitikimas, nuo 2016-ųjų rengiamas Graikijos premjero iniciatyva.
Dar ne taip seniai pabėgėlių tema mirgėjo laikraščiuose, dabar ji ne tokia aštri. Italijai praeiti metai tapo posūkio metais, nes atvykstančių pabėgėlių skaičius gerokai sumažėjo dėl prieštaringai vertinamo susitarimo su Libija, kuri tapo tranzito teritorija į Europą bandantiems pasiekti migrantams. Bet po susitarimo baigiantis metams suskaičiuota, kad į Italiją atvyko 119 tūkstančių migrantų, o tai trečdaliu mažiau nei užpernai.
Ispanija sunerimusi, kad padaugėjo imigrantų iš Alžyro ir Maroko, pernai jų būta 23 tūkstančiai, beveik keturis kartus daugiau nei 2016 metais. Po to, kai Europos Sąjunga susitarė su Turkija dėl pastangų mažinti migrantų srautą, Graikija pernai priėmė 28 tūkstančius žmonių, šešiskart mažiau negu 2016-aisiais.
Bet ką daryti su jau atvykusiais, aptars Kipro, Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos, Maltos ir Ispanijos lyderiai, kurie galės bent jau pasidžiaugti, kad žūstančių pakeliui į Europą sumažėjo. Bet prieglobsčio prašytojai kelia daug įtampos. Graikijoje iš 50 tūkstančių migrantų apie trečdalį tebegyvena perpildytose palapinėse Egėjo jūros salose. Prancūzijoje – rekordinis prieglobsčio prašytojų skaičius.
Išsamiau – Jolantos Paškevičiūtės pasakojime.
