Nors JAV paskelbė naująją nacionalinio saugumo strategiją, bet tie, kas norės nuspėti prezidento žingsnius, turės ir toliau sekti, ką jis rašo socialiniame tinkle „Twitter“. Pasak strategijos autorių, gali būti, kad Donaldas Trumpas jos nė neskaitė. Dokumentas griežtai kritikuoja Rusiją ir Kiniją kaip strategines varžoves, siekiančias pakirsti JAV įtaką, bet pats D. Trumpas su abiejų lyderiais siekia draugystės, o Vakarų sąjungininkes – kritikuoja. Bet JAV diplomatijos veteranas Danielis Friedas, daug metų buvęs pagrindiniu administracijos pareigūnu, atsakingu už sankcijas Rusijai, „Savaitei“ Vašingtone kalbėjo, kad nepasitvirtino didžiausi jo būgštavimai apie gresiantį nusigręžimą nuo pasaulio. Juos pašnekovas išsakė plačiai nuskambėjusioje kalboje vasarį, kai paliko diplomatinę tarnybą.
„Manau, laimei, didžiausios baimės neišsipildė. Tai yra, JAV neišsižadėjo NATO ir nepavadino jo atgyvenusiu. Neatsisakėme įsipareigojimų dėl pajėgų Lenkijoje ar nemėginome pakirsti NATO įsipareigojimų dėl pajėgų Baltijos šalyse. Prezidentas D. Trumpas patvirtino pasišventimą kolektyvinei gynybai pagal 5-ąjį straipsnį. Taigi, man tai patinka. Ir administracija patvirtino mūsų politiką remti Ukrainą prieš Rusijos agresiją. Tai geri dalykai“, – interviu teigia D. Friedas.
Tačiau kiti ženklai, ypač prekybos srityje, anot jo, ne tokie geri.
– Kalbant apie susižavėjimą Putinu – kaip galite tai paaiškinti?
– Aš negaliu. Iš tiesų nesugebu. Tai vienas iš daugelio klausimų, į kuriuos atsakyti negaliu. Bet pasakysiu, kad mūsų politika yra „ant žemės“ – mūsų tikroji veikla labai skiriasi nuo to, ko būtų galima tikėtis, klausant labiausiai abejotinos prezidento retorikos.
– Tad į kokius nuveiktus darbus atkreiptumėte dėmesį?
– Išlaikytas NATO dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje ir išlaikytos sankcijos – tai kertiniai dalykai. Sakyčiau, svarbu ir tai, kad prezidentas patvirtino Amerikos ištikimybę penktajam NATO straipsniui ir kiek sušvelnino retoriką apie Europos Sąjungą. Visa tai gerai. Lietuvai pasakyčiau: taip, mes vis dar toji Amerika, kokią pažįstate, ir mes tebesame pasirengę padaryti, ką turime padaryti.
– Kaip tiek ilgai dirbusiam su sankcijomis, ar jums neatrodo ironiška, kad Jungtinės Valstijos dabar įvedusios Rusijai griežtesnes sankcijas, negu bet kada anksčiau?
– Dabar esama daugelio ironijų. Viena iš jų – kad Barackas Obama, pradėjęs nuo santykių su Rusija perkrovimo, baigė perkeldamas rimtas, brigados dydžio pajėgas į Lenkiją ir įvesdamas sankcijas Rusijai. Taigi, tai viena ironija. Pamatysime, kas nutiks su D. Trampu ir jo administracija. Kol kas jie laiko sankcijų frontą, gerai jas vykdo, tad noriu administraciją paminėti geruoju. Be to, ji veikia ne pagal D. Trumpo izoliacinius impulsus, bet pagal ilgalaikę Amerikos paramą laisvei.
– Dėl sankcijų – svarbiausia yra jų įgyvendinimas. Lietuva neseniai priėmė vadinamąjį „Magnickio įstatymą“, kuris turėtų užkirsti kelią atvykti į Lietuvą užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu. Ką patartumėte dėl šio įstatymo įgyvendinimo?
– Sakyčiau, kad Lietuva gali pasižiūrėti, kuriems asmenims Magnickio įstatymą pritaikėme mes. Bet, sakyčiau, mano patarimas Lietuvai būtų: dirbkite su Europos Sąjunga, nes Europos Sąjunga pasirodė gerai. Daugelis sako, kad Europa silpna ir nieko negali nuspręsti. Tai netiesa. Ir jau tikrai netiesa, kalbant apie sankcijas. Europa pasirinko griežtą poziciją ir jos laikėsi. Tai puikus ženklas ir norėčiau lažintis, kad Vladimiras Putinas nesitikėjo, kad Europa parodys tokį ryžtą. Ir, beje, Lietuvos vyriausybė gerai pasirodė, burdama šį sutarimą, ir už tai nusipelno padėkos.
Danielis Friedas, Reuters/Scanpix nuotr.
– Ar V. Putinas tikėjosi sankcijų įstatymo Jungtinėse Valstijose?
– Nemanau. Nežinau, ko jis tikėjosi. Nežinau, kokį sandorį jis buvo sudaręs, arba manė sudaręs su tuomet dar kandidatu į prezidentu D. Trumpu. Bet tas įstatymas dėl sankcijų Kongrese priimtas beveik vienbalsiai. Ir jis sako: nesikliaukite tuo, kad prezidentas D. Trumpas pats vienas atšauktų sankcijas. Jis to nebegali, net jei norėtų.
– Vienas iš jo komandos narių, prekybos sekretorius, įsivėlė į istoriją su Rusijos krovinių gabenimo laivais bendrove. Kaip tai įvertintumėte? Ar tai iš nežinojimo, ar čia kažkas daugiau?
– Kaip amerikietis, nesididžiuoju, sužinojęs apie tą konkretų sandorį. Visų smulkmenų nežinau, bet spėčiau, kad savaime tai nebuvo sankcijų pažeidimas. Bet tas sandoris buvo netiesioginis, nuotolinis verslo ryšys su V. Putino žentu ir Genadijumi Timčenka, kuriam JAV taiko visas sankcijas. Gal tai ne Amerikos sankcijų pažeidimas. Bet man sunku suprasti, kaip tai gali nebūti interesų konfliktas. Jei tai būčiau padaręs aš, kai buvau sankcijų koordinatorius, man reikalai būtų pakrypę labai į bloga. Ir teisingai. Tačiau mūsų institucijos stipresnės, tokios jos ir turi būti. Tikiuosi, kad tai dar ne šios istorijos pabaiga.
– O bendriau, ar tai rodo, kad administracijoje esama žmonių, kurie vis dar nesuvokia, kokia yra Rusijos režimo prigimtis?
– Deja, manau, kad tebėra žmonių, kurie mano, kad Rusijos agresija nukreipta į tai, ką jie laiko Rusijos interesų sfera. Jei taip yra iš tiesų – viliuosi, kad savo klaidą jie aptiks kuo greičiau. Nes Rusija kišosi į JAV ir Prancūzijos rinkimus. Ir Lietuvai tikrai nereikia mano patikslinimų, ką Rusija daro.
– Tad įsivaizduokite save Ovaliajame kabinete su prezidentu. Ką patartumėte prezidentui D. Trumpui?
– Parodykite stiprybę V. Putinui. Atsispirkite jo agresijai dabar ir tada gerų santykių su Rusija, kurių siekiate, pasieksite greičiau. Būdas pasiekti to, ko siekiate – atsispirti Rusijos agresijai dabar.
