Briuselyje viešintis Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Rexas Tillersonas skelbia paramą Europos sąjungininkėms, tačiau susirūpinimas dėl prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikos kelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Vokietijos diplomatijos vadovas kaltina Vašingtoną neprisiimant lyderės vaidmens sprendžiant pasaulines problemas.
Europa jau buvo aprimusi dėl D. Trumpo politikos, jau buvo patikėta, kad Vašingtono įsipareigojimai saugumui ir gynybai išlieka tvirti. Tačiau nenuspėjamas Amerikos prezidentas vėl kelia sumaištį. Europiečiams nerimą kelią D. Trumpo noras Jeruzalę pripažinti Izraelio sostine ir taip greičiausiai padidinti įtampą Artimuosiuose Rytuose, taip pat grąžinti sankcijas Iranui, nepaisant prieš dvejus metus sunkiai pasiekto susitarimo.
Tad Vokietijos užsienio reikalų ministras kaltina Vašingtoną dėl lyderystės sprendžiant pasaulio problemas stokos. O tai esą kenkia ir Europos interesams.
„Kaip suprantu, Jungtinės Valstijos jau neprisiima atsakomybės už pasaulinės arenos pusiausvyrą. Vietoj to, jos kovoja smėlio dėžėje. Jau ilgą laiką blėsta tikėjimas, kad Amerika, nepaisant visų skirtumų, yra mūsų gynėja. Vis dėlto ji išliks svarbiausia partnere pasaulyje“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis.
Tad Amerikos valstybės sekretoriui toliau tenka raminti sąjungininkes Europoje. Tiesa diplomatai nerimauja, kiek galima pasikliauti R. Tillersonu, po galimų jo nesutarimų prezidentu.
„Laukiame visapusiškos diskusijos kaip toliau stiprinti aljansą, dar kartą patvirtinti Amerikos įsipareigojimus aljansui, penktajam sutarties straipsniui, taip pat geriau suprasti bendrus planus tarp Europos sąjungos ir NATO. Manome, kad jie sustiprins saugumo padėtį Europoje“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius R. Tillersonas.
Stiprindami saugumą Europoje NATO užsienio reikalų ministrai nutarė artimiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga. Ne tik kovojant su kibernetinėmis atakomis, keistis informacija kovojant su terorizmu, bet ir kuriant vadinamąjį „karinį Šengeną“. Aljansas pripažįsta, kad šiuo metu dėl biurokratinių kliūčių, sąjungininkų pajėgos Europoje perdislokuojamos per lėtai.
„Pirmiausia, greitas mūsų pajėgų ir technikos pervežimas turi gyvybiškai svarbią reikšmę saugumui. Tai reiškia, kad mums būtinos procedūros greitai kirsti sienas, turėti pakankamai transporto priemonių, patikimą infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius ir geležinkelius, uostus ir oro uostus“, – atkreipė dėmesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Nesiekiame Europos Sąjungos paversti kariniu aljansu, tik siekiame išnaudoti visas turimas priemones, taip pat ir gynybos. Tačiau tai ne varžybos su NATO, o tik papildymas“, – sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini.
Tačiau išnaudoti savo gynybos priemones bendrija aktyviau ėmėsi, kai Vašingtono politika tapo nenuspėjama. Vokietijos diplomatijos vadovas sako, kad dabartinė Baltųjų rūmų administracija į Europą labiau žiūri kaip į ekonominę varžovę, nei kaip į sąjungininkę.
