Nuo pat 2020 metų antivyriausybinių protestų Baltarusijos neteisėtas prezidentas Aliaksandras Lukašenka siekia kontroliuoti visas visuomenės sritis. Tai pasakytina net apie vietos katalikų bažnyčią, kurios nariai ir toliau kritikuoja režimą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „New Eastern Europe“ originalus kūrinys.
Gruodžio 17-ąją popiežius Pranciškus minėjo 86-ąjį gimtadienį. Tą dieną Šventasis Tėvas sulaukė sveikinimų iš viso pasaulio valstybių vadovų. Tarp jų buvo ir Baltarusijos lyderio A. Lukašenkos žinutė. Siųsdamas geriausius linkėjimus, A. Lukašenka pakvietė popiežių apsilankyti Baltarusijoje ir išreiškė tikėjimą jų bendromis pastangomis, siekiant taikos regione. Tačiau už šių gražių žodžių slepiasi sunkios dienos katalikų bažnyčiai Baltarusijoje.
Praėję metai Baltarusijoje iš tiesų buvo annus horribilis ir ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl griežtėjančių represijų šalies viduje. Per pastaruosius dvylika mėnesių Baltarusijos valdžia priėmė visą virtinę ribojančių dekretų – nuo savavališko Baltarusijos pilietybės atėmimo Vyriausybės kritikams iki įstatymo dėl mirties bausmės pataisų. Represiniai nutarimai neaplenkė ir katalikų bažnyčios.
Iš tiesų nuo pat 2020 metų suklastotų prezidento rinkimų katalikų bažnyčia patiria vis stipresnį valdžios spaudimą. Taip yra dėl jos nenoro užmerkti akis į žmogaus teisių pažeidimus. 2020 m. vasaros pabaigoje žiauriai numalšinus protestus, bažnyčia negalėjo tylėti. 2020 m. rugpjūčio 16 d. savo kreipimesi po sekmadieninės Viešpaties Angelo maldos popiežius Pranciškus paragino ieškoti dialogo ir nutraukti smurtą.
Katalikai buvo pradėti persekioti dėl nereikšmingų priežasčių, pavyzdžiui, dėl „Mahutny Boža“ giedojimo. „Mahutny Boža“ yra 1943 metais baltarusių poetės Natalijos Arsiennjevos parašyta giesmė. Nors N. Arsiennjevos tekstas nėra ekstremistinis, poetė buvo baltarusių kolaboranto, Antrojo pasaulinio karo metais Baltarusijos krašto gynybai vadovavusio Francišako Kušalo žmona. Iš tiesų, tokio pobūdžio represijos yra neatsiejamos nuo A. Lukašenkos retorikos apie Didįjį Tėvynės karą, per kurią pastaruoju metu Baltarusijoje suvokiama dabartis.
Vis dėlto 2022-ieji buvo dar sunkesni. Dėl Baltarusijos valdžios pozicijos karas Ukrainoje sukėlė naują atviros kritikos ir jos slopinimo bangą. Katalikų bažnyčia vėl nepagailėjo kritikos ir metė iššūkį valdžiai dėl paramos Kremliui karo Ukrainoje fone. Žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, skirtingų tikėjimų kunigai yra persekiojami režimo ir gali būti laikomi politiniais kaliniais.
Pavyzdžiui, kunigas Aleksandras Baranas iš Lentupių buvo sulaikytas ir apkaltintas pagal 24.23 straipsnį, už tai, kad socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos ir balta-raudona-baltą Baltarusijos opozicijos vėliavas. Toks pat likimas laukė ir kunigo Andrejaus Kevličo. Jis buvo sulaikytas pernai po Velykų mišių ir nubaustas pinigine bauda, nes jo profilio nuotrauka socialiniuose tinkluose buvo papuošta Ukrainos vėliavos spalvomis. Gruodžio pabaigoje režimas nepratęsė leidimo lenkų kunigui Jozefui Gezai dirbti Gardine.
Keli kunigai net buvo priversti išvykti iš šalies. Taip nutiko Andrzejui Bulczakui iš Vitebsko srities, sulaukusiam kaltinimų ekstremistinės medžiagos platinimu. A. Bulczakas buvo apkaltintas ekstremizmu dėl trumpo vaizdo įrašo, kurį jis paskelbė socialiniame tinkle „YouTube“. Šiame vaizdo įraše užfiksuota baltarusė mergina, rašanti laišką lenkams, kuriame ji aiškina, kad Baltarusijos žmonės yra prieš karą; jame taip pat matyti balta-raudona-balta vėliava ir „Belsat“ (2021 m. ekstremistiniu paskelbto Lenkijos televizijos kanalo) logotipas.
Tačiau režimas tuo neapsiribojo – jis konfiskavo iš tikinčiųjų Minsko Raudonąją bažnyčią, nes ji 2020 m. protestų metu teikė prieglobstį nuo milicijos pasislėpti bandžiusiems protestuotojams. 2020 m. rugpjūčio 31 d. bažnyčia buvo uždaryta, o arkivyskupui Tadeušui Kondrusevičiui, grįžtančiam namo iš Lenkijos, nebuvo leista įvažiuoti į Baltarusiją. Po A. Lukašenkos ir Vatikano delegacijų pokalbio T. Kondrusevičius buvo įleistas į Baltarusiją, tačiau buvo priverstas atsistatydinti. 2022 m. rugsėjį Raudonoji bažnyčia buvo padegta, o kitą mėnesį Baltarusijos valdžia nusprendė visam laikui perimti šios žymiausios katalikų šventovės Minske kontrolę.
Kai kurie analitikai valdžios represijas prieš katalikų bažnyčią Baltarusijoje priskiria šalyje stebimiems resovietizacijos procesams, tačiau A. Lukašenkos režimas, panašu, nesiekia gosateizmo („valstybinio ateizmo“). Nors Baltarusijos egsarchatas taip pat neišvengė represijų, A. Lukašenka pareiškė, kad Dievas yra jo pusėje, ir neseniai buvo susitikęs su Rusijos patriarchu Kirilu. Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas lankėsi Minske 2022 metų birželį, minint 1030-ąsias stačiatikybės plitimo į baltarusių žemes metines. Šis simbolinis vizitas taip pat žymi stiprėjančią Rusijos įtaką Baltarusijos valdžiai per vieną iš patikimiausių užsienio politikos įrankių – stačiatikių bažnyčią.
Akivaizdu, kad represijos prieš katalikų bažnyčią neturi nieko bendra su resovietizacija ir į šiuos procesus reikia žiūrėti per skirtingas prizmes. Pirma, Romos katalikų bažnyčia yra institucija, turinti aiškias vakarietiškas tradicijas. Atsižvelgiant į šiuo metu vyraujantį Baltarusijos valdžios priešiškumą Vakarams, katalikai vaizduojami kaip naujieji „užsienio agentai“ ir sulaukia griežtesnių represijų nei bet kurio kito tikėjimo atstovai. Dar 2020 metais Rusijos SVR vadovas Sergejus Naryškinas sakė, kad Jungtinės Valstijos katalikus ir protestantus Baltarusijoje naudoja kaip provokaciją.
Vyriausybės duomenimis, katalikai sudaro apie 7 procentus visų Baltarusijos gyventojų ir yra antra pagal dydį religinė bendruomenė šioje Rytų Europos šalyje po stačiatikių. Šie duomenys apima tiek lotynų apeigų vyskupijas, teik ir nedidelę Bizantijos apeigų bendruomenę, siejamą su Baltarusijos graikų katalikų bažnyčia. Dauguma Baltarusijos katalikų yra lenkų kilmės, o tai suteikia dar daugiau pagrindo Baltarusijos valdžiai imtis prieš juos represijų, nes Lenkijos ir Baltarusijos santykiai šiuo metu kaip niekad įtempti.
Antra, bažnyčia yra vertinama kaip dar viena institucija, savo raginimais užtikrinti taiką ir nenaudoti prievartos metanti iššūkį centrinei valdžiai. Tačiau nepaisant to, kad A. Lukašenka yra linkęs vaizduoti katalikus naujais valstybės priešais, Vatikanas nenori gadinti santykių su režimu ir nesiryžta pasmerkti represijų.
Vatikanui nereiškiant užtikrintos paramos Baltarusijos katalikų bendruomenei, A. Lukašenka gali nevaržomas demonstruoti šios bažnyčios atstovams, ką religinės institucijos gali ir ko negali daryti šalyje. Iš tiesų, kaip sakė Sviatlana Cichanouskaja, „režimas taip bijo bet kokių protestų prieš karą, kad bando nutildyti net bažnyčią“.
