Briuselyje susirinkusių Europos Sąjungos (ES) lyderių pagrindinė diskusijų tema – stringančios derybos dėl Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos. Vadovai ketina pasveikinti pažangą, tačiau pripažįsta, kad ji nėra tokia reikšminga kokios norėtųsi. Net britų premjerė jau nekalba apie reikšmingą pažangą, vadindama ją tik konkrečia. Briuseliui iš Londono trūksta konkretumo.
Bendrijos lyderių susitikimą kartina stringančios Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES derybos. Per kone pusmetį – pasistūmėta tiek mažai, kad vis mažiau vilčių per likusius pusantrų metų jas baigti. Tačiau britų premjerė nepraranda vilties, kad Bendrijos lyderiai pripažintų, kad pažanga yra. Pati Theresa May jau nekalba apie reikšmingą pažangą, tik apie konkrečią.
„Taip pat apžvelgsime konkrečią pažangą, pasiektą mūsų pasitraukimo derybose ir ambicingus planus ateinančioms savaitėms, labiausiai norėčiau, kad ypač skubiai būtų susitarta dėl piliečių teisių“, – tvirtino Th. May.
Išvykdama į Briuselį Th. May parašė atvirą laišką Britanijoje gyvenantiems Bendrijos, tarp jų ir Lietuvos, piliečiams, tikindama, kad tie, kurie dirba, moka mokesčius, jų gyvenimas po „Brexit“ nepasikeis – liks visos socialinės garantijos. Tačiau kol kas Th. May garantijos ir patikinimai, nespartina derybų kuriose turi būti sudėliotos detalės – Briuselis nori, kad piliečių teises gintų Bendrijos teismai. Be to derybos stringa ir dėl Londono finansinių įsipareigojimų Bendrijai – dėl dešimčių milijardų, kuriuos britai turės mokėti ir po pasitraukimo.
„Kol kas tos pozicijos nerealistiškos, o daugiau lozungų ir tokioje pozicijos apkasų įsikasimo stadijoje“, – teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Briuselis iš Londono nori daugiau konkretumo. O kol jo nebus, neketinama kalbėti apie kitą etapą – derybas dėl santykių po britų pasitraukimo. Tad Prancūzijos lyderis sako labiausiai laukiantis pokalbių apie Bendrijos ateitį.
„Šiandien ir rytoj yra galimybė siekti pažangos apsaugant Europą ir judant Europos, kuri turi ateitį link. Saugi Europa, ta kuri sugeba apsisaugoti nuo migracijos, tai ir Europos gynyba ir stiprinant Europos gynybos fondą“, – sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tarp tos vieningos ir labiau integruotos Europos ir bendradarbiavimas gynybos srityje. Lietuvos prezidentė teigiamai vertina, kad vis labiau kelią skinasi Lietuvos siūlymai – kurti Bendrijos kibernetines greitojo reagavimo pajėgas.
„Kalbame apie karinio Šengeno klausimus. Tai yra lengvesnis judėjimas ypač karinių pratybų metu tarp atskirų šalių mūsų kariuomenių. „Zapad“ pratybos parodė, kad tą problemą reikia spręsti ir manome, kad lapkritį tie sprendimai bus priimti mūsų pasiūlymų pagrindu“, – džiaugiasi Lietuvos prezidentė.
Dar intensyvesnė darbotvarkė valstybių lyderių laukia kitąmet. Vadovams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pasiūlė per pusantrų metų surengti trylika susitikimų, ieškant Europos ateities modelių. Dar daugiau, D. Tuskas siūlo, jei dėl ko nors nesutariama, viešai skelbti skirtingas valstybių pozicijas. Iki šiol rodant vienybę, visus nesutarimus buvo bandoma dangstyti, nors dėl to buvo sunku imtis ryžtingų sprendimų. Briuselis tikisi, kad viešumas, suvaldys kai kuriuos lyderius ir privers labiau tartis.
D. Tusko teigimu, laikas išsklaidyti bejėgiškumo jausmą Europos Sąjungoje.
