Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont`as pagrasino nedviprasmiškai paskelbti savo regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos, jeigu Madrido vyriausybė toliau atsisakinės sėsti prie derybų stalo ir įvykdys savo grasinimą įvesti tiesioginį valdymą šioje pusiau autonominėje teritorijoje.
C. Puigdemont`as šį perspėjimą išdėstė laiške Ispanijos vyriausybei, likus suskaičiuotoms minutėms iki jos nustatyto termino, kada Katalonija turi aiškiai paskelbti savo apsisprendimą dėl suverenumo.
Separatistų lyderis rašo, kad tuo atveju, jeigu Ispanijos vyriausybė toliau „trikdys dialogą ir tęs represijas“, Katalonijos parlamentas surengs balsavimą dėl nepriklausomybės paskelbimo.
Praeitą savaitę C. Puigdemont`as savo kreipimesi regiono parlamentą paskelbė nepriklausomybę, bet iškart ją „suspendavo“ ir paragino Ispaniją sėsti prie derybų stalo.
Vienas Ispanijos vyriausybės pareigūnas sakė, kad C. Puigdemont`o laiškas neatsako į Madrido raginimą paaiškinti, ar Katalonija jau yra paskelbusi nepriklausomybę.
„Nesant konkretaus ir aiškaus atsakymo, Ispanijos Vyriausybė suprato, kad jos reikalavimų nesilaikoma, todėl tęs procedūras, numatytas 155 Konstitucijos straipsnyje, kad būtų atkurtas įstatymų veikimas Katalonijoje. Ministras pirmininkas šeštadienį šaukia specialųjį Vyriausybės posėdį ir prašys Senato apginti visuotinius ispanų, taip pat ir visų Katalonijos piliečių interesus“, – sako Ispanijos Vyriausybės atstovas Inigo Mendezas De Vigo.
Vėliau pranešta, kad šeštadienį bus sušauktas nepaprastojo kabineto posėdis, kuriame bus sprendžiama, ar įvesti visišką arba dalinį tiesioginį valdymą Katalonijoje.
Aklavietėje Ispanija blaškosi nuo spalio 1-osios balsavimo, o pasaulį sukrėtė vaizdai, kai policininkai naudoja jėgą prieš atėjusius balsuoti žmones. Maždaug apylygiai katalonų už ir prieš nepriklausomybę, bet daugelis nepatenkinti, kad valdžia neranda išeities iš aklavietės, tempia žemyn ekonomiką.
Katalonijos dienraštis „La Vanguardia“, kuris yra antras pagal dydį visoje Ispanijoje, ragina prezidentą C. Puigdemont`ą nusileisti ir skelbti naujus rinkimus. Pasak laikraščio, kolektyvinė savižudybė – joks orumas, ypač, kai dėl nusprendė vienas asmuo, o kenčia visi.
Separatistų logika – jeigu penktadalį BP sukurianti Katalonija atiduoda į bendrą aruodą gerokai daugiau negu gauna, turi atsiskirti. Organizacijos, kurių lyderiai buvo sulaikyti dėl kurstymo, ragina protestuoti.
„Kai atsiranda politinių kalinių, būtina eiti į gatves. Kreipiuosi ne tik į tam tikrų pažiūrų žmones, bet visus katalonus, kad gintų savo teises ir laisves, kurios pažeidžiamos“ – sako Katalonijos nazionalinės tarybos vicepirmininkas Augusti Alcoberro.
Konstitucijos 155 straipsnio Ispanija dar niekada netaikė. Nežinia, ką ji nutars šeštadienį – gal perims regiono policijos, finansų kontrolę, atleis už saugumą atsakingus pareigūnus, o gal paleis regiono parlamentą, surengs išankstinius rinkimus. Madrido laikraščiai rašo, kad prezidentą C. Puigdemont`as tikriausiai paliks, bet apribos jo įgaliojimus.
Ispanijos vyriausybės posėdis nukeltas už poros dienų, premjeras M. Rajoy`us dalyvauja Europos viršūnių susitikime, reporteriai laukė jo komentaro, bet jis nepasakė nieko.
Kad ir kaip būtų, autonomija gali būti stabdoma ne anksčiau nei kitą savaitę, priemonių sąrašą turės tvirtinti Ispanijos senatas, kuriame premjero Liaudies partija turi daugumą. Kita vertus valdininkams ir Vyriausybės teisininkams rimtas galvosūkis, kokias priemones pasirinkti ir kaip jas taikyti.
