Katalonijos vyriausybė skelbia, kad už regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakė 90 procentų visų balsavusiųjų referendume. Savo balsą iš viso atidavė daugiau nei 2 milijonai žmonių, aktyvumas siekė 42 procentus.
Katalonijos lyderis sako, kad po sekmadienio referendumo, per kurį nebuvo išvengta smurto, regionas iškovojo teisę į valstybingumą. Tuo metu Ispanijos premjeras teigia, kad blokuojant referendumą Katalonijoje buvo įgyvendinama teisės viršenybė, kadangi balsavimas buvo neteisėtas. Per susirėmimus visame regione sužeista daugiau nei 800 žmonių.
„Ispanijos demokratija išgyvena didžiausią iššūkį“ – tokios antraštės pasirodė po to, kai buvo išplatinti vaizdai, kaip lazdomis, guminėmis kulkomis iš visos šalies mobilizuota nacionalinė gvardija bando sutrukdyti žmonėms atsakyti į klausimą – ar nori, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybė, respublika.
The GPO, Dublin, Ireland this evening. In solidarity with our friends in #Catalonia. pic.twitter.com/1gfRZj99C1
— Cllr. Enda Fanning (@EFFanning) October 1, 2017
„Tai joks referendumas, Ispanijos policija atliko savo pareigą, veikė profesionaliai ir pamatuotai“, – tvirtina Ispanijos ministro pirmininko pavaduotoja Soraya Saenz de Santamaria.
Jeigu dauguma katalonų balsuotų už nepriklausomybę, regiono valdžia per 48 valandas žadėjo paskelbti nepriklausomybės deklaraciją, bet vargu – kai referendumas vyko esant tokioms sąlygoms, kai policija užblokavo daugelį balsaviečių, o veikiančiose trukdė balsuoti naudodama smurtą.
Prieš trejus metus Katalonijoje jau buvo surengtas simbolinis balsavimas dėl nepriklausomybės, tuomet „už“ pasisakė 80 atėjusių balsuoti rinkėjų, bet aktyvumas buvo vos 37 procentai, šįkart kartelė žemiau, referendumas laikomas įvykiu ir jeigu balsuos mažiau nei pusė rinkėjų.
Bet net patys katalonai kalba apie pažeidimus, kai kurie rinkėjai balsavo keliose balsavietėse.
Reuters/Scanpix nuotr.
Separatistinės nuotaikos vėl sustiprėjo po triuškinamos nepriklausomybės šalininkų pergalės per vietos parlamento rinkimus.
Katalonija dabar pati kontroliuoja savo švietimo, sveikatos apsaugos, gerovės sistemą, bet ironiška, kad gamindama penktadalį bendrojo produkto, ketvirtadalį eksporto prekių, būdama turtingiausia iš Ispanijos provincijų, ji yra labiausiai prasiskolinusi, sumoka daugiau mokesčių, nei gauna investicijų ir centrinės valdžios skirstomų lėšų, o jos uždirbamas lėšas centrinė valdžia naudoja remdama vargingesnes provincijas. Katalonijos valdžia įsitikinusi, kad atsiskyrusi nuo Madrido gyvens geriau ir išsaugos savo kalbą bei kultūrą.
Išsamiau – Jolantos Paškevičiūtės reportaže.
