341-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas apie naikintuvų perdavimą Ukrainai, sakė, kad „Iš principo niekas neatmetama“, tačiau perspėjo dėl karo eskalavimo rizikos. Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad šalis Ukrainai neperduos F-16 naikintuvų.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sukritikavo viešumoje vykstančias kai kurių Vakarų valstybių lyderių diskusijas dėl naikintuvų perdavimo ukrainiečiams.
„Debatų vystymas yra keistas. Kai kas turi savęs paklausti, kodėl keliami tokie klausimai, kai tikslas – padėti ukrainiečiams“, – spaudos konferencijoje Santiago de Čilėje sakė O. Scholzas, kurį citavo „Spiegel“.
Anot kanclerio, dabar klausimus reikia svarstyti racionaliai ir vykdyti rimtus debatus, o ne „varžytis siekiant pralenkti kitus, (...) kai, galbūt, motyvuoja vidaus politinės priežastys, o ne noras padėti Ukrainai“.
Pirmadienį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad šalis yra pasirengusi Ukrainai perduoti amerikietiškų F-16 naikintuvų, bet tai įmanoma tik su NATO koordinavimu.
„Kaip prieš keletą mėnesių buvo su MiG (naikintuvais), bet kokia oro galia bus realizuota ir gali būti perduota tik su NATO narių koordinavimu. Mes čia veiksime pilnai koordinuodamiesi“ – atsakydamas į žurnalistų klausimą sakė Lenkijos premjeras, kurį citavo portalas „WNP“.
341-oji Rusijos karo Ukrainoje diena
- Lenkija yra pasirengusi Ukrainai perduoti amerikietiškų F-16 naikintuvų, bet tai įmanoma tik su NATO koordinavimu, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis;
- JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Vakarų nenoras tiekti Ukrainai aukštesnės klasės ginklų sistemas riboja Kyjivo galimybes tęsti plataus masto kontrpuolimus;
- Grupė aukšto rango JAV kariškių „tyliai stumia Pentagoną patvirtinti F-16 naikintuvų perdavimą Ukrainai“, leidiniui „Politico“ sakė informuotas šaltinis;
- B. Johnsonas teigia, kad V. Putinas prieš pradėdamas karą Ukrainoje jam asmeniškai pagrasino raketos ataka;
- B. Hodgesas sako, kad Krymas yra lemiamas šio karo veiksnys;
- Rusija atvežė į Baltarusiją naujų kariuomenės dalinių pratyboms;
- Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas tvirtina, kad esą yra „beprasmiška“ siekti taikos derybų su Ukraina, nes šiai šaliai buvo nuspręsta tiekti vakarietiškus kovinius tankus;
- Maskvos statytinis rytiniame Ukrainos Donecko regione tvirtino, kad Rusijos pajėgos veržiasi prie Vugledaro. Ties šiuo miestu vyksta įnirtingiausios kovos Ukrainoje;
- Ukraina kviečiasi Vengrijos ambasadorių dėl šios šalies premjero Viktoro Orbano pastarųjų komentarų apie šalį;
- Rusija, dalindamasi duomenimis apie savo plataus masto karo prieš Ukrainą eigą, dažnai skleidžia dezinformaciją, naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Grupė aukšto rango JAV kariškių „tyliai stumia Pentagoną patvirtinti F-16 naikintuvų perdavimą Ukrainai“, leidiniui „Politico“ sakė informuotas šaltinis.
„Nemanau, kad mes tam prieštaraujame“, – pažymėjo pareigūnas.
Kyjivas tikisi, kad Vakarai netrukus perduos naikintuvų ukrainiečiams, nors pilotų rengimas ir gali užtrukti pusmetį ir ilgiau, todėl „tai turi prasidėti nedelsiant arba kuo greičiau“, interviu „Politico“ savaitgalį pažymėjo Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.
Žiniasklaida jau praėjusią savaitę pranešė, kad perduoti naikintuvų ukrainiečiams NATO sąjungininkes ragina ir Baltijos šalys. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę „Politico“ sakė esantis labiau susirūpinęs, kad Vakarų parama Ukrainai lėtėja, nei Rusijos eskalacijos grėsme.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Delays in the provision to #Ukraine of Western long-range fires systems, advanced air defense systems, and tanks have limited Ukraine’s ability seize opportunities for larger counter-offensive operations presented by #Russian military failures.https://t.co/7WRrRyBAOA pic.twitter.com/jI6o4cue8c
— ISW (@TheStudyofWar) January 30, 2023
Ukrainos kariškiai pastarąją parą nukovė dar 490 rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų sausio 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 126 650 kareivių. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 201 tanko, 6 369 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 196 artilerijos sistemų, 453 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 221 oro gynybos priemonės, 293 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 947 dronų, 796 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 041 automobilio, 199 specialiosios technikos vienetų.
Apie sekmadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.10
Johnsonas: Putinas užpuolė Ukrainą galvodamas, kad Vakarai jos negins
Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti suteikta „viskas, ko jai reikia“, kad karas būtų užbaigtas „kuo greičiau“, skelbia „Sky News“.
Leidinyje „The Washington Post“, B. Johnsonas rašė, kad Vladimiras Putinas, pradėdamas invaziją, paruošė dirvą Ukrainai prisijungti prie NATO.
„Tiesa ta, kad jei prieš Putino invaziją manęs būtumėte paklausę, kada Ukraina įstos į NATO, būčiau atsakęs: „Maždaug tada, kai užšals pragaras, arba ne anksčiau kaip po 10 metų“, – pastebi B. Johnsonas.
Jis pridūrė, kad NATO karybos srityje „visiškai nieko“ negali išmokyti ukrainiečių, teigdamas, kad „jie galėtų mus daug ko išmokyti“.
„Putinas įsiveržė ne todėl, kad manė, jog Ukraina ketina prisijungti prie NATO“, – rašė jis.
„Jis užpuolė Ukrainą, nes manė – turėdamas daugybę įrodymų – kad mes iš tikrųjų rimtai nesiruošiame ginti Ukrainos“, – akcentavo buvęs premjeras.
