2022 metais vienas ryškiausių įvykių, kuris suvienijo Vakarų visuomenę, buvo karas Ukrainoje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prisiminė savo ir Lenkijos prezidento Adrzejaus Dudos vizitą Ukrainoje vasario 23 dieną, kai jau buvo žinoma, kad karas prasidės per artimiausias 48 valandas.
G. Nausėda priminė, kad dar 2021 metais gruodžio mėnesį Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai susitiko Ukrainos Vakaruose, tada buvo kalbėta apie karinės įrangos ir kitos karinės pagalbos tiekimą. Lietuva dėl savo galimos pagalbos Ukrainai tarėsi su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene.
„Paskutinėmis dienomis prieš karą buvo visiškai akivaizdu, kad (...) karo išvengti nepavyks. Tai matėsi, tai tvyrojo ore ir, deja, tai atsitiko“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė G. Nausėda.
Prezidentas prisiminė ir vasario 23 dieną vykusią kelionę su Lenkijos prezidentu į Ukrainą. Tada Lenkijos pusė dėl saugumo prašė į Ukrainą ne skrysti lėktuvu, o vykti automobiliais.
„Kolega Andrzejus nusprendė, kad geriau vykti automobiliais, mes sutikome su šituo variantu“, – kelionės planavimą prisiminė prezidentas.
Automobiliais prezidentai vyko per Vakarų Ukrainą.
„Kuomet susitikome su Volodymyru Zelenskiu 23 dieną jis aiškiai pasakė, kad laukia karo pradžios 24–48 valandų bėgyje“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas tikino, kad buvo manoma, kad pagrindinė Rusijos puolimo kryptis bus rytai, o tokio intensyvaus puolimo šiaurėje nebuvo tikimasi. G. Nausėda po pokalbių ir spaudos konferencijos apsilankė Lietuvos ambasadoje Kyjive, kur jam pasakė, kad reikia išvykti tuojau pat.
„Apsaugos darbuotojas mums sakė, kad mes daugiau likti ambasadoje nebegalime, jei norime parvykti, turime vykti dabar. Ir mes jau vykome lėktuvu, nes lėktuvas mūsų laukė Kyjive“, – prisiminė G. Nausėda, tuo metu iki plataus masto invazijos buvo likę 10–12 valandų.
Prezidentas pabrėžė, kad prasidėjus karui mes matėme ne tik Europos bendruomenės lūžį, bet ypač Vokietijos politikos lūžį, besikeičiantį požiūrį.
Lietuvos prezidentas, kartu Lenkijos, Latvijos ir Estijos kolegomis, buvo pirmieji, kurie apsilankė karo niokojamoje Ukrainoje.
„Svarbiausia buvo jausmas, kad Kyjivas ir Ukraina neatpažįstamai pasikeitė. Ne tik matai karo pėdsakus, bet matai ir pirmuosius pergalės pėdsakus, matai ir sudegintus rusų tankus, šarvuotą techniką“, – pabrėžė prezidentas.
„Ukrainos tauta pademonstravo nuo pirmų karo dienų, kad mielieji, užšokote ne ant tų“, – pridūrė jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad Vakarai neturėtų norėti taikos sąskaita kitų valstybių aukų, o grėsmę turėtų jausti ne tik Baltarusijos ir Rusijos kaimynystėje esančios valstybės.
„Visi suprantame, kad Rusijos imperiniai apetitai yra nežaboti ir viskas priklausys nuo to, kokiame etape mes ją sustabdysime, nes jeigu jai pavyktų daryti žingsnį po žingsnio, ji taip galėtų nukeliauti ir iki Atlanto vandenyno“, – „Aktualijų studijoje“ sakė prezidentas.
G. Nausėda teigia, kad Ukraina turi atsirasti arčiau Europos. Prezidento manymu, karas parodė, kad ji jau yra Europoje.
