297-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Visoje šalyje aidi oro pavojaus sirenos. Ukrainos pareigūnai stengiasi kuo greičiau atkurti elektros tiekimą, sutrikusį po vakarykščių Rusijos raketų atakų. Pirmiausiai tai bandoma padaryti ligoninėse, šildymo punktuose ir kituose kritinės infrastruktūros objektuose. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad vandens tiekimas atkurtas jau visoje sostinėje, pusė gyventojų jau turi ir šildymą, tačiau maždaug trečdalis namų ūkių dar neturi elektros.
V. Klyčko teigimu, šeštadienio rytą atkurta ir metro veikla, nors iš pradžių skelbta, kad dėl nestabilaus elektros tiekimo jis neveiks. Penktadienį dėl rusų atakų be elektros buvo likęs antras pagal dydį Charkivo miestas, šeštadienį elektros tiekimas atkurtas pusei miesto gyventojų.
Rusija penktadienį į Ukrainą paleido daugiau nei 70 raketų, iš kurių apie 60 numušta.
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis sako, kad Rusija turi pakankamai raketų dar keliems tokiems plataus masto smūgiams.
JAV svarsto išplėsti savo karinę paramą Ukrainai, nes Kyjivas baiminasi dėl naujo Rusijos bandymo užgrobti sostinę jau sausio mėnesį, skelbia „Politico“. Joe Bideno administracija svarsto ne tik išsiųsti priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“, bet ir kitus ginklus. Tai gali būti ir vadinamos išmaniosios bombos, apie JAV paramą „Politico“sakė 6 su informacija susipažinę šaltiniai.
297-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena
- Ukrainos pareigūnai stengiasi kuo greičiau atkurti elektros tiekimą, sutrikusį po vakarykščių Rusijos raketų atakų;
- Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad vandens tiekimas atkurtas jau visoje sostinėje, pusė gyventojų jau turi ir šildymą, tačiau maždaug trečdalis namų ūkių dar neturi elektros;
- Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis sako, kad Rusija turi pakankamai raketų dar keliems plataus masto smūgiams;
- JAV svarsto išplėsti savo karinę paramą Ukrainai;
- Šeštadienio naktį ne tik laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje griaudėjo sprogimai, rašo „Ukrinform“;
- Šeštadienio rytą Odesoje nugriaudėjo sprogimai;
- Kyjivo srities gubernatorius pranešė, kad per masines rusų raketų atakas, regione buvo sužeisti keturi žmonės, vienas jų hospitalizuotas;
- Rusijos pajėgos toliau stiprina gynybos linijas pasienyje tarp Chersono srities ir Krymo, skelbia Ukrainos kariuomenės generalinis štabas;
- Vokietija skiria dar 100 mln. eurų Ukrainos energetikos paramos fondui, skelbia „Ukrinform“;
- Kambodža priims išminuotojus iš Ukrainos ir mokys juos neutralizuoti sprogmenis;
Ukrainos valstybinis elektros energijos tinklų operatorius „Ukrenerho“ paskelbė nepaprastąją padėtį po to, kai dėl Rusijos raketų smūgių visoje šalyje daugiau kaip 50 proc. sumažėjo Ukrainos energijos suvartojimas, pranešė jis.
Žemiau – JAV Karo studijų instituto (ISW) publikuotas teritorijų kontrolės žemėlapis:
#Russian forces conducted their ninth large-scale missile campaign against critical #Ukrainian energy infrastructure today and carried out one of the largest missile attacks on #Kyiv to date.https://t.co/Bbbf4FkFCp pic.twitter.com/SlBPCwWYGV
— ISW (@TheStudyofWar) December 17, 2022
Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 97 270 karių (+680 per pastarąsias 24 val.), penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Štabo duomenimis, iki gruodžio 16-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 980 (+5) tankų, 5 952 (+6) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 946 (+3) artilerijos sistemų, 410 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 211 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 4 563 automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 648 (+4) dronų, 172 specialiosios technikos vienetų ir 592 sparnuotųjų raketų.
Apie penktadienio įvykius galite skaityti čia.
Atnaujinta 23.43
Rusijos invazija į Ukrainą, ypač pradinio plano žlugimas, sukėlė nerimą Kinijos lyderiui Xi Jinpingui.
Kaip JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Williamas Burnsas sakė per Amerikos visuomeninės televizijos programą PBS, jokia pasaulio šalis taip atidžiai nesekė Rusijos nesėkmių mūšio lauke kaip Kinija.
„Nemanau, kad koks kitas užsienio lyderis skyrė tiek dėmesio šiam karui ir prastiems Rusijos kariniams rezultatams, kiek Xi Jinpingas, galvodamas apie savo ambicijas Taivane ir kitur“, – sakė M. Burnsas.
„Buvo įdomu stebėti Kinijos vadovybės reakciją į karą Ukrainoje“, – sakė jis, nes invazijos išvakarėse Putinas ir Xi Jinpingas susitiko Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse ir paskelbė „beribę draugystę“. Tačiau ši partnerystė turėjo ribas. Įsitikinusi Putino planų žlugimu, Kinija atsisakė tiekti ginklus Rusijai.
„Pasirodo, kad ši partnerystė turi ribas, bent jau kalbant apie prezidento Xi nenorą teikti Putinui karinę pagalbą, kurios jis prašė per karą Ukrainoje“, – sakė Burnsas.
