Švedijos sostinės Stokholmo priemiesčiuose, daugiausiai gyvenamuose imigrantų bendruomenių, jau penktą naktį nerimsta riaušės, visuomeninių pastatų niokojimas bei susirėmimai su policija.
Švedijos sostinės Stokholmo priemiesčiuose, daugiausiai gyvenamuose imigrantų bendruomenių, jau penktą naktį nerimsta riaušės, visuomeninių pastatų niokojimas bei susirėmimai su policija.
Tai, kas jau kelintą naktį vyksta Stokholme, neprilygsta panašiems įvykiams pernai Londone ar prieš kelerius metus Paryžiaus imigrantų priemiesčiuose, tačiau ramiai Švedijai degantys darželiai, mokyklos bei puolamos policijos būstinės – gana netikėtas atpildas už nemažas pastangas integruoti sąlyginai mažai šaliai didžiulę imigrantų bendruomenę.
Užsienyje yra gimę apie 15 proc. dabartinių Švedijos gyventojų. Iš jų beveik 16 proc. neturi darbo, kai tarp tikrų švedų bedarbių skaičius beveik trigubai mažesnis. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje dosniai dalijusi socialines pašalpas atvykstantiems šiaurietiškos gerovės ieškotojams, Švedija jau porą dešimtmečių mažina neatlygintinos gerovės politiką, į šalį traukiančią vis didesnius imigrantų srautus, kurių dauguma nusėda didžiųjų miestų priemiesčiuose, kaip kad jau nuo sekmadienio kas naktį degantis Tenstos priemiestis Šiaurės Vakarų Stokholme.
Šimtai jaunuolių nuo praeitos sekmadienio degina ne tik privačią kaimynų ar verslininkų nuosavybę, bet ir tai, kas simbolizuoja šiaurietiškos gerovės valstybę – darželius ir mokyklas, kur imigrantų vaikai neva turėtų virsti tikrais švedais, nemokamai.
Šiandien nelygybė Švedijoje auga bene greičiausiai tarp išsivysčiusių Vakarų valstybių, ir nors Švedija dar vis vieną aukščiausių pragyvenimo lygių turinčių šalių Europoje, turint omeny jos dydį, tai antra populiariausia politinio prieglobsčio ieškotojų Meka pasaulyje. Jaunimo nedarbo problema vis didėja, o imigrantų priemiesčiuose gerovės valstybės modelis bei imigrantų integracija jau kurį laiką smarkokai stringa.
