Lenkijos valdantieji konservatoriai žada tęsti teismų reformas nepaisant prezidento Andrzejaus Dudos veto. Premjerė Beata Szydlo sako, kad veto reformas sulėtins, tačiau partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) esą neatsitrauks, kol teisminėje sistemoje neįvyks pokyčių.
A. Duda pirmadienį paskelbė blokuosiantis du parlamento priimtus teisės aktus, numatančius kontroversiškas teismų reformas, išprovokavusias masinius protestus ir Europos Sąjungos perspėjimą, kad Varšuvai gali būti taikomos sankcijos.
Valstybės vadovas nusprendė nepritarti praeitą savaitgalį Senato patvirtintam teisės aktui, turėjusiam suteikti teisingumo ministrui teisę spręsti, kas iš dabartinio Aukščiausiojo Teismo narių toliau eis pareigas.
Pagal dabar galiojančią tvarką, kandidatus į AT parenka nepriklausoma komisija, susidedanti iš teisėjų ir kelių politikų.
Prezidentas taip pat nusprendė atmesti anksčiau parlamento priimtą teisės aktą, numatantį, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius nuo šiol rinks parlamentas, dabar kontroliuojamas konservatyvios partijos PiS.
A. Duda yra glaudžiai susijęs su PiS, inicijavusia šių įstatymų projektus.
Europos Komisija perspėjo Lenkiją, kad nenutraukus tų reformų EK gali įšaldyti Varšuvos teises balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti ES dar niekada nėra inicijavusi.
Lenkai socialiniuose tinkluose jau vadina A. Dudą, kuris iki šiol garsėjo ištikimybe „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui, „pele, kuri suriaumojo“. A. Duda vetuos ne tik įstatymą dėl AT reformos, bet ir teisės aktą dėl Nacionalinės teismų tarybos reformos.
„Nusprendžiau, kad grąžinsiu į Seimą įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo, taip pat – įstatymą dėl Nacionalinės teismų tarybos“, – pareiškė A. Duda, pridūręs, kad pasiūlys prezidentinį juodraštį, pagal kurį būtų galima taisyti abu vetuotus teisės aktus.
Kadangi A. Duda įstatymus vetuos, vėl balsuojant dėl šių teisės aktų Seime jų priėmimui jau reikės 60 proc. deputatų pritarimo. Be to, posėdyje privalės dalyvauti mažiausiai pusė visų Seimo narių.
Lenkijos prezidentas, jau anksčiau grasinęs skelbti veto, pirmadienį pareiškė, kad su juo nebuvo pakankamai konsultuojamasi.
„Daug kas galvojo, kad prezidentas Duda perleis sprendimą dėl įstatymų Konstituciniam Tribunolui. Bet, atrodo, kad net jis nėra tikras šio jau performuoto Tribunolo nešališkumu“, – pastebėjo Europos reformų centro ekspertė Agata Gostynska.
ES lyderiai jau ilgą laiką sako, kad numatoma reforma kelia pavojų teismų nepriklausomybei ir teisinės valstybės principams Lenkijoje.
Penktadienį susirūpinimą taip pat išsakė JAV Valstybės departamentas, o į gatves išėjo dešimtys tūkstančių, daugiausia jaunų, lenkų.
Penktadienį privačios televizijos TVN užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. lenkų norėtų, jog A. Duda blokuotų įstatymus dėl teismų reformos. Tik 29 proc. teigė, kad prezidentas turėtų palaiminti teisės aktus.
