Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadeiva Aleksandras Zacharčenka paskelbė apie Mažosios Rusijos įkūrimą. Ar šis ėjimas gali anuliuoti Minsko susitarimą, kuriuo siekiama taikos regione? – klausia portalas dw.com.
Šis netikėtas A. Zacharčenkos pareiškimas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Antradienį apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadeiva pavadino savo naują valstybę Malorusija, kuri verčiama kaip „Mažoji Rusija“. Jis Ukrainos valdžią Kijeve pavadino „neteisėta“ ir skirtingus šalies regionus paragino prisijungti prie naujosios valstybės, o Donecką paversti sostine. Krymas, aneksuotas Rusijos, nebuvo įtrauktas.
„Ukraina išnyks“, – pareiškė Donecko liaudies respublikos premjero pavaduotojas Aleksandras Timofejevas. „Bus karas dėl tų, kurie nekreips dėmesio į mūsų taikius įsakymus“, – pridėjo jis.
Nerimas Kijeve
Karas Donbase, kuris prasidėjo prieš trejus metus, atsidūrė kryžkelėje – o pasekmės neaiškios. Donecko „sesuo respublika“ – Luhanskas, remiama Rusijos, pati nežinojo apie laukiamą valstybingumo paskelbimą ir reagavo atsargiai. Kijevo pradinis atsakymas buvo ramus, susirūpinta dėl galimo eskalavimo.
Prezidentas Petro Porošenko, lankydamasis Gruzijoje, sakė, kad „Zacharčenka yra ne politinė figūra, o lėlė, kuri transliuoja Kremliaus žinutes“. Ukrainos generalinio štabo vadas Viktoras Muženko pareiškė, kad tai yra viena iš liguistų fantazijų. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas teigė, kad „Rusijos agresijos planas“ siekia užkirsti kelią taikiam konflikto sprendimui.
Aštri kritika iš Berlyno
Vokietijos valdžia pareiškė, kad šis ėjimas „visiškai nepriimtinas“. Vokietijos atstovas DW teigė, kad A. Zacharčenka neturi jokios teisės kalbėti šiai Ukrainos daliai, pridurdamas, kad tikisi, jog Rusija žvelgs į šį žingsnį taip pat – negerbs ir nepripažins jo. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atsakas buvo panašus.
„Vadinamosios Malorusijos valstybės paskelbimas yra dar viena rusų provokacija jų klastingame galios žaidime Europoje, bandant dominuoti“, – sakė CDU parlamentinės frakcijos atstovas užsienio reikalams Jürgenas Hardtas.
„Tai dar kartą įrodo, kad negalime tikėti Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis nuolat ragina derėtis su Vakarais, bet jo žodis yra akivaizdžiai nepatikimas“, – pridūrė jis.
Įtampa prieš aukšto lygio pareiškimus
Oficiali Maskvos reakcija iš pradžių buvo atsargi. Kai kurie įstatymų leidėjai išreiškė supratimą dėl separatistų, tačiau aiškiai nurodė, kad šis žingsnis pažeidė Minsko protokolą, kuriame reikalaujama paliaubų ir sunkiųjų ginklų pašalinimo iš Rytų Ukrainos separatistinės zonos. Donecko pareiškimas pasirodė praėjus vos kelioms dienoms iki aukšto lygio pareiškimo iš Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių lūpų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su Rusijos prezidentu Putinu neseniai įvykusiame Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime Hamburge aptarti padėtį rytinėje Ukrainoje ir galimybę visam laikui nutraukti ugnį. Tai yra vienas iš pagrindinių Kijevo reikalavimų, kurių, Ukrainos manymu, neišpildo 2015 m. Taikos derybos. Ant Mažosios Rusijos plano – Rusijos antspaudai „Tai tikrai liguista fantazija“, – DW teigė Ukrainos konflikto ekspertas Winfriedas Schneideris-Detersas.
„Man sunku patikėti, kad tai ateina iš Kremliaus, – teigė jis. – Ukrainai nereikia pernelyg nerimauti, bet turėtų rengtis karinei eskalacijai.“ „Šis ėjimas absurdiškas“, – sakė Rusijos ekspertas Stefanas Meisteris, paaiškindamas, kad vis daugiau ukrainiečių nusisuka nuo Rusijos. Jis mato Rusijos pirštų atspaudus ant Mažosios Rusijos plano.
„Tai kliūtis ir bandymas atitraukti nuo Minsko protokolo“, – sakė jis leidiniui DW. Kai kurie Kijevo ekspertai mano, kad toks pareiškimas yra taikos susitarimų mirtis. „Negalima kalbėti apie rinkimus, turėtų būti įvesta karo padėtis, o politinės partijos uždraustos“, – sakė ekspertas iš Kijevo Mykola Sunhurovskis. A. Zacharčenka pasisako už savo Mažąją Rusiją. Rinkimai separatistiniam regionui, dėl kurio susitarta Minsko protokole, yra pagrindinis Kijevo ir Donecko ginčo objektas.
