Trečiadienį, vasario 23-iąją, Kyjive lankosi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda. Susitikę su Volodymyru Zelenskiu jie pažada, kad agresijos atveju Ukraina sulauks Lietuvos, Lenkijos ir visos Europos paramos. Rusija pasienyje prie Ukrainos jau buvo sukaupusi 180 tūkst. karių, o JAV perspėjo, kad Maskva atakuos per artimiausias 48 valandas.
LRT.lt primena svarbiausius pusę metų trunkančios Maskvos invazijos įvykius. Šią simbolinę sukaktį Ukraina sutinka minėdama savo Nepriklausomybės dieną.
Vasario 24 d. 5 val. Lietuvos laiku Vladimiras Putinas paskelbia „specialiąją karinę operaciją“ prieš Ukrainą ir pagrasina visiems, kurie ateis jai padėti, atsakyti „dar neregėtomis priemonėmis“.
🔴 #BREAKING Explosions reported in Kyiv and eastern Ukraine
— i24NEWS English (@i24NEWS_EN) February 24, 2022
Putin announces 'special operation' in Ukraine pic.twitter.com/aBOeJ3oiHQ
Tuo metu tebevyksta Ukrainos sušauktas neeilinis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, bet praėjus kelioms minutėms po V. Putino kalbos transliacijos per Rusijos TV kanalus pirmosios raketos smogia Ukrainos miestams, šalies sieną iš Rusijos ir Baltarusijos peržengia rusų kariniai konvojai, orlaiviai pradeda antskrydžius.
Daug Vakarų lyderių manė, kad po kelių dienų Kyjivas jau bus apsiaustas ir, veikiausiai, užimtas, o šalies valdžia nuversta. „The Washington Post“ duomenimis, Vašingtonas dar spalį sužinojo Maskvos planus rengti plataus masto invaziją ir jais pasidalijo su Vakarų sąjungininkais. Tačiau amerikiečių perspėjimais visiškai patikėjo tik Jungtinė Karalystė ir Baltijos šalys.
Pirmąją atakos dieną rusai užima nemažas teritorijas Ukrainos pietuose, pasiekia Dniepro upę.
NATO aktyvuoja greitojo reagavimo pajėgas, stiprina savo kontingentus sąjungininkų teritorijoje, bet pabrėžia – į Ukrainą karių nesiųs.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbia karo padėtį, uždraudžia iš šalies išvykti vyrams, pažada vadovauti pasipriešinimui iš Kyjivo ir nesitraukti. Vėliau pasirodo pranešimai, kad JAV siūlė V. Zelenskiui padėti išvykti iš Kyjivo, bet jis atrėžė: „Mums reikia ginklų, o ne pavėžėjimo.“
Vakarai įveda pirmąsias sankcijas Rusijai dėl invazijos, pradeda tiekti karinę pagalbą Ukrainai. Vakarų kompanijos išeina iš Rusijos rinkos.
Vasario 25-ąją V. Zelenskis „Telegram“ išplatina įrašą, su kitais šalies vadovais filmuojasi vienoje Kyjivo gatvių. Jis pabrėžia, kad niekur nebėgs ir gins šalį, paragina kovinės patirties turinčius užsieniečius atvykti kariauti prieš Maskvos agresiją.
ES Rusijos agresiją vadina „juodžiausiomis valandomis Europai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
Kyjivas apšaudomas, mieste statomos barikados, meras Vitalijus Klyčko nurodo, kad sostinė „įžengia į gynybos fazę“. V. Zelenskis pažada, kad ginklai bus išdalyti visiems Ukrainos piliečiams, kurie jų paprašys.
Rusijos pajėgos užima Gyvačių salą, ją gynusių Ukrainos karių radijo ryšiu perduota žinutė „rusų laive, eik n...“ tampa populiaria Ukrainą palaikančia fraze.
Tą pačią dieną Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius nurodo, kad Maskvai nepavyko pasiekti pirmųjų tikslų, besiveržiančios rusų pajėgos susidūrė su stipriu ukrainiečių pasipriešinimu.
Vasario 26-ąją Rusijos pajėgos Ukrainos pietuose pradeda stumtis link Mariupolio, tęsiasi mūšiai Kyjivo priemiesčių gatvėse, ukrainiečių pareigūnai perspėja apie laukiančią itin sunkią padėtį, mieste įvesta komendanto valanda, per kurią, kaip vėliau paaiškėja, Ukrainos pajėgos medžioja ir V. Zelenskio nužudyti pasiųstus čečėnų karius.
Vakarų valstybės susitaria dalį Rusijos bankų atjungti nuo SWIFT sistemos.
Vasario 27 d. V. Putinas įsako didinti branduolinių pajėgų parengtį. Atrodo, tai grasinimas Vakarams nesikišti, nes analitikai svarstė, kad oficialiai jo įsakymas neturėjo reikšmės. Šiaurėje Rusijos pajėgos žygiuoja link Kyjivo, čia rusų tiekimo linijos itin ištįsta, pasirodo kadrai su 60 km ilgio Rusijos karine vilkstine, bandančia judėti link Ukrainos sostinės. ES uždaro savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.
Vasario 28 d. pirmą kartą susitinka ukrainiečių ir rusų derybininkai, pokalbiai baigiasi be rezultatų.
Europos Komisijos vadovė savo kalboje pavadina Ukrainą „viena iš mūsų“, o jau birželio 23-iąją Ukrainai ES suteikia kandidatės narystei statusą. V. Zelenskis pabrėžia, kad ateinančios 24 val. bus lemiamos.
Kovo 1-ąją Vakarų žvalgybos agentūros nurodo, kad Rusijos bandymas užimti Kyjivą sustojo, rusų pajėgų sustiprinimo kolona sustabdyta už dešimčių kilometrų nuo Ukrainos sostinės.
Rusijos specialiosios pajėgos turėjo išsilaipinti Hostomelio aerodrome netoli Kyjivo ir kontroliuoti oro uostą, kol atvyks rusų pastiprinimas ir įvyks lemiamas smūgis Kyjivui, tačiau Ukrainos kariuomenė sugebėdavo susigrąžinti objekto kontrolę ir neleido rusų orlaiviams nusileisti.
Ukrainos oro gynyba toliau sėkmingai veikia, mėnesio pradžioje numuša Rusijos lėktuvus, Rusija ima mažinti antskrydžių Ukrainos teritorijoje.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas praneša, kad pradės tyrimą dėl Rusijos agresijos. Tiriant galimus Rusijos vykdomus karo nusikaltimus bendradarbiauja daug pasaulio valstybių.
Kovo 3 d. Rusijos pajėgos užima pirmą didelį Ukrainos miestą – Chersoną, netrukus užimtas ir Melitopolis. Tyrėjų duomenimis, rusai per pirmąją savaitę užima iki 90 proc. teritorijos, kurią jiems pavyko okupuoti visos invazijos metu. Kitą dieną rusai bando apsupti Mykolajivą, tačiau dėl Ukrainos pajėgų pasipriešinimo priversti trauktis iki 50–75 km.
Kovo pradžioje, analitikų vertinimu, Rusija jau buvo metusi prieš Ukrainą beveik visus pasienyje sukauptus pajėgumus.
Kovo 4-ąją antrą kartą Baltarusijoje susitinka ukrainiečių ir rusų derybininkai.
Tą pačią dieną rusų kariai užima didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę netoli Enerhodaro miesto.
Kovo 7-ąją vyksta trečiasis derybų raundas, jame proveržio taip pat nepasiekiama. „Viskas bus taip, kaip nori Ukraina“, – prieš derybas sako V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. Tolesnės derybos vyksta nuotoliniu būdu.
Kovo 8 d. Rusijos pajėgos įsiveržia į Luhanską, netrukus pradeda pulti Iziumą.
Kovo pradžioje Rusijos pajėgos aplink Kyjivą bando išsiskleisti, tačiau ukrainiečiai trukdo joms pradėti platų sostinės puolimą. Charkivas Rusijos pasienyje nuolat apšaudomas, bet jį išlaiko ukrainiečiai. Kovo pabaigoje Ukrainos pajėgos užtikrina teritorijų į vakarus nuo Kyjivo kontrolę, Rusija rengiasi atsitraukti.
Dar kovo 10 d. Ukraina skelbia sustabdžiusi rusų karių veržimąsi visomis kryptimis.
Kovo 13 d. „Financial Times“ praneša, kad Rusija prašo Kinijos karinės pagalbos. Nors Pekinas tokius pranešimus neigia, įtampa dėl kinų vaidmens kare išlieka – Pekinas viešai nepasmerkia invazijos, solidarizuojasi su Rusija ir kaltina Vakarus bei NATO, bet atvirai karinės pagalbos nesiunčia.
Kovo 15 d. įvyksta pirmasis užsienio valstybių lyderių vizitas Ukrainoje – į Kyjivą susitikti su V. Zelenskiu traukiniu atvažiuoja Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos vadovai.
Rusija pradeda nuožmiai bombarduoti ir pulti Mariupolį, kovo 16 d. subombarduojamas teatro pastatas, kuriame slėpėsi virš tūkstančio civilių. Manoma, kad žuvo apie 600 aukų – tai viena kruviniausių šio karo atakų.
Kovo 28 d. ukrainiečiai išstumia Rusijos pajėgas iš Sumų ir Poltavos srities, tai tampa pirmuoju Rusijos atsitraukimo ir pirmosios Ukrainos pergalės ženklu. Kovo pabaigoje ukrainiečių ir rusų derybų raundas įvyksta Turkijoje, proveržio nepasiekiama, tolesnės derybos nutrūksta, kai paaiškėja, kad rusų kariai Ukrainoje vykdė civilių žudynes.
Balandžio pradžioje Rusijos pajėgos ima atsitraukti nuo Kyjivo ir aplinkinių vietovių. V. Putino planas žaibiškai užpuolus Ukrainą užimti Kyjivą, kitus didelius šalies centrus, nuversti teisėtą valdžią neišdega.
Balandžio 2 d. ima aiškėti rusų vykdytos Ukrainos civilių žudynės, išlaisvintoje Bučoje netoli Kyjivo aptikti nušauti civiliai, jų rankos buvo surištos už nugarų, netrukus aptiktos masinės kapavietės.
Balandžio 8 d. per Rusijos smūgį Kramatorsko stočiai žūsta mažiausiai 57 civiliai.
Balandžio 12 d. JAV prezidentas Joe Bidenas apkaltina Rusiją vykdant genocidą.
Balandžio 14 d. ukrainiečiai nuskandina Rusijos laivyno flagmaną laivą „Moskva“.
Balandžio 22 d. Rusijos kariuomenės vadovybė paskelbia, kad pereinama prie „antrosios (karo) fazės“ ir dėmesys nukreipiamas į karinius veiksmus Ukrainos rytuose. Balandį Ukrainos pajėgos atsiima teritorijų į šiaurę nuo Kyjivo kontrolę, vietomis pasiekia pasienį. Fronto linija rytuose įsitvirtina palei Doneco upę. Mėnesio gale teritorijų kontrolė ima mažiau keistis, karas tampa sekinantis.
Balandžio 25-ąją Kyjive apsilanko JAV Valstybės ir Gynybos departamentų vadovai Antony Blinkenas ir Lloydas Austinas.
Balandžio 26 d. Vokietijos Ramšteino karinėje bazėje susitinka daugiau kaip 40 valstybių gynybos ministrai, jie aptaria karinę pagalbą Ukrainai, įsipareigoja suteikti daugiau ir įvairesnės ginkluotės, amunicijos. Vėliau vyksta dar keli tokie susitikimai.
Rusijai susitelkus ties puolimu Donbase, ukrainiečiai stumiasi į šiaurę nuo Charkivo link pasienio, rusai bando išlaikyti teritorijas Iziume, stumtis į pietus nuo Siversko Doneco upės, bet juos sustabdo Ukrainos pajėgos. Per vieną gegužės savaitę Ukraina atmuša kelis Rusijos bandymus keltis per upę netoli Sjevjerodonecko. Gegužės 12 d. Ukrainos kariai pasiekia pasienį Ternovos apylinkėse, nors vėliau teritorijos kontrolė dar kelis kartus keičiasi.
Gegužės 21 d. Mariupolio „Azovstal“ komplekse buvę paskutiniai 2,5 tūkst. Ukrainos karių sudeda ginklus, gavę Kyjivo įsakymą.
Gegužės 27 d. Rusija užima Lymaną – paskutinį Ukrainos kontroliuotą miestą į šiaurę nuo Siversko Doneco upės. Šiaurėje ukrainiečių pajėgos stumiasi tolyn už Charkivo.
Gegužės 28 d. Lietuvos gyventojai „Laisvės TV“ rengiamoje akcijoje surenka reikiamas lėšas paramos Ukrainai akcijoje, už kurias ketinama nupirkti ir padovanoti kovinį bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“. Dronus gaminanti Turkijos kompanija orlaivį sutinka Ukrainai padovanoti nemokamai, šios lėšos skiriamos kitai paramai Ukrainai. Vėliau tokios paramos akcijos vyksta ir kaimyninėse valstybėse.
Vyksta intensyvūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko, birželio 9 d. rusų pajėgos kontroliuoja didelę dalį šio miesto, birželio 24 d. miestą ginančioms Ukrainos pajėgoms nurodyta atsitraukti. Kitose teritorijose ryškių pokyčių nefiksuojama.
Birželio 27 d. Rusija raketomis apšaudo prekybos centrą Kremenčuke, ten yra apie 1 tūkst. žmonių, žūsta mažiausiai 20 civilių.
Birželio 30 d. Rusijos pajėgos po Ukrainos smūgių atsitraukia iš Gyvačių salos.
Liepos 3 d. Ukraina praneša, kad rusų pajėgos užėmė Luhansko regioną, tačiau Rusijai vis dar nepavyksta užimti viso kaimyninio Donecko.
Ukraina prieš Rusijos pajėgas, ginklų sankaupas naudoja JAV perduotas salvinės ugnies raketų sistemas (HIMARS).
Liepos 13 d. įvyksta pirmosios derybos Turkijoje dėl grūdų išgabenimo iš Ukrainos uostų, kuriuos blokuoja Rusijos laivynas.
Liepos viduryje Ukraina pareiškia, kad Rusija užimtą Zaporižios atominę elektrinę pavertė karine baze, ten kaupia ir laiko ginklus. Elektrinei buvo suduoti keli smūgiai, tarptautinė bendruomenė baiminasi dėl jos saugumo.
Rugpjūčio 1 d. pirmasis laivas, gabenantis Ukrainos grūdus, išplaukia iš Ukrainos uostų pagal tarptautinį Rusijos, Jungtinių Tautų, Turkijos ir Ukrainos susitarimą.
Rugpjūtį Ukraina ima smūgiuoti tiltams per Doneco upę Chersono apskrityje, taip netoli šio miesto esantys rusų daliniai yra atkertami nuo pastiprinimo ir aprūpinimo kelių. Tai tampa Ukrainos kontrpuolimo pradžios ženklais.
Rugpjūčio 9 d. Kryme esančiuose Rusijos kariniuose objektuose prasideda sprogimai. Ukraina oficialiai neprisiima atsakomybės už atakas pusiasalyje. Analitikų vertinimu, taip Kyjivas siekia išvengti griežtos Maskvos reakcijos, bet atakos priverčia rusų karinius vadus suabejoti pusiasalio saugumu.
Ukrainos pareigūnų ir analitikų teigimu, tai gali būti Ukrainos kontrpuolimo pradžia. Manoma, kad puldama Ukrainą Maskva rėmėsi klaidinga prielaida, jog nuvertus valdžią Kyjive kariuomenė ir gyventojai mielai priims okupacines pajėgas. Bet invazijos išvakarėse į rusų tautą televizijos įraše kreipęsis V. Zelenskis perspėjo, kad taip nebus.
„Mes žinome, kad mums tikrai nereikia karo. Nei šalto, nei karšto karo. Nei hibridinio karo. Bet jei mus užpuls kariai, jei jie bandys iš mūsų atimti šalį, mūsų laisvę, mūsų gyvenimus, mūsų vaikų gyvenimus, mes ginsimės. Ne pulsime, bet ginsimės. Ir kai jūs pulsite mus, pamatysite mūsų veidus, ne mūsų nugaras, bet mūsų veidus“, – įspėjo Ukrainos vadovas.
Dabar Ukrainą gina apie 1 mln. karių ir pareigūnų.
