Rusija, minėdama 68-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, demonstravo karinę galią. Kaip ir kasmet, Maskvos Raudonojoje aikštėje vyko Pergalės dienos paradas – pražygiavo tūkstančiai karių, skraidė naikintuvai, riedėjo sunkieji tankai.
Rusija, minėdama 68-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, demonstravo karinę galią. Kaip ir kasmet, Maskvos Raudonojoje aikštėje vyko Pergalės dienos paradas – pražygiavo tūkstančiai karių, skraidė naikintuvai, riedėjo sunkieji tankai.
Rengti Pergalės dienos paradus nusprendė dar sovietų diktatorius Josifas Stalinas, kurio vadovaujama Sovietų Sąjunga per Antrąjį pasaulinį karą neteko 27 milijonų gyventojų. Dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas kariniams paradams suteikė dar daugiau pompastikos, tradiciją lydi ir prosovietinė retorika, pabrėžiamas lemiamas Rusijos vaidmuo kare. Čia Antrasis pasaulinis karas vis dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu.
„Visada prisiminsime, kad būtent Rusija, Sovietų Sąjunga, sužlugdė bjaurius, kruvinus, arogantiškus nacių planus ir neleido jiems užvaldyti pasaulio“, – sakė V. Putinas.
Kariniai paradai ir iškilmingi maršai iš viso vyko 23 Rusijos miestuose ir Ukrainoje esančiame Sevastopolyje. Toks galios demonstravimas esą turįs sustiprinti nuo Sovietų Sąjungos laikų besitęsiančios Rusijos galybės įvaizdį. Tačiau vis labiau abejojama, ar šios iškilmės pateisina joms skirtas išlaidas.
Maždaug 2 tūkstančiai veteranų po parado dalyvavo specialiame V. Putino priėmime Kremliuje. V. Putinas su jais išlenkė 100 gramų degtinės – karo metais tiek kasdien gaudavo kareiviai.
Pergalės dienos išvakarėse karo veteranų ir Komunistų partijos narių grupė Sibiro mieste Jakutske atidengė Stalino biustą. Vietos valdžia ilgai priešinosi ketinimams paminklą statyti vienoje iš miesto gatvių, todėl jis atsirado privačios deimantų kasybos bendrovės teritorijoje.
