Ketvirtadienį Irano gyventojams išaušo paskutinė diena pasirinkti, už ką balsuos prezidento rinkimuose. Iš esmės kandidatai yra tik du ir jie atstovauja dviem politinėms kryptims – arba tolesni kompromisai su Vakarų šalimis, arba sugrįžimas prie šiitiško nacionalizmo.
Iš 80 milijonų Irano gyventojų beveik ketvirtadalis rinkėjų yra jauni žmonės, neturintys nė 30 metų ir būtent nuo jų priklausys prezidento rinkimų rezultatai. Teokratinio režimo valdomas Iranas suinteresuotas parodyti pasauliui, kad šalies piliečiai aktyviai dalyvauja rinkimuose, nors būtent dvasininkai, vadovaujami ajatolos Ali Khamenei nustato, kurie kandidatai gali dalyvauti rinkimuose, o kurie – ne.
Religiniai konservatoriai remia Ebrahimą Raisį, gana griežtų nacionalistinių pažiūrų politiką, reikalaujantį, kad Iranas gautų daugiau naudos iš tarptautinio susitarimo, atšaukusio ekonomines sankcijas mainais už Irano branduolinės programos apribojimą.
Tačiau apklausos rodo, kad dabartinis prezidentas Hassanas Rouhanis, kuris ir sugebėjo susitarti dėl šios svarbios sutarties, šiek tiek lenkia konservatorių kandidatą.
Naujoji Jungtinių Valstijų administracija, daug kartų grasinusi peržiūrėti sankcijas atšaukusią sutartį patvirtino, kad ji vis dar galioja ir, kad sankcijos Iranui nebus sugrąžintos, bet jau kol baigsis Irano prezidento rinkimai.
