Kadenciją baigiantis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as pirmadienį aplankė Berlyną per savo paskutinį vizitą užsienyje iki šios savaitės pabaigoje vyksiančios jo įpėdinio Emmanuelio Macrono inauguracijos.
Vokietijos kanclerė šiltai pasveikino F. Hollande`ą šalia kanceliarijos, o vėliau jiedu kalbėjosi ir pietavo mieste, taip įtvirtindami neįprastą vokiečių konservatorės ir prancūzų socialisto draugystę.
Nors jiedu kilę „iš labai skirtingų politinių šeimų“, A. Merkel pirmadienį pripažino, kad jai „patiko dirbti su Francois Hollande`u“, su kuriuo per penkerius jo kadencijos metus „sukūrė abipusį pasitikėjimą“.
Grįždamas į Paryžių F. Hollande`as naujienų agentūrai AFP sakė, kad „kanclerė norėjo pagerbti tai, ką nuveikėme kartu per euro krizę, dėl Graikijos, Ukrainos, klimato, per daugybę kitų mus suartinusių renginių“.
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai pirmąkart susitiko iškart po F. Hollande`o inauguracijos 2012 metų gegužės 15-osios vakarą.
F. Hollande`as reikalavo, kad tas susitikimas įvyktų būtent tą vakarą, nors jo lėktuvui nepavyko iškart išskristi iš Paryžiaus, nes kylant į jį trenkė žaibas.
2014 metų birželį Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos lyderį Petro Porošenką į derybas. Jos įvyko minint sąjungininkų invazijos į Normandiją 70-ąsias metines.
Tą vasarą įvykusius susitikimus galima laikyti F. Hollande`o ir A. Merkel santykių takoskyras, sako šaltiniai iš Prancūzijos lyderio aplinkos.
Reuters/Scanpix nuotr.
„Darbas dėl reikalo, kuris nebuvo nei dvišalis, nei susijęs su Europos Sąjunga, pakeitė jų susitikimų atmosferą; jie tapo partneriais, ir tai buvo pademonstruota per Graikijos bei migrantų krizes“, – teigė šaltinis.
Be kita ko, išrinktąjį Prancūzijos prezidentą E. Macroną į politiką atvedė F. Hollande`as, iš pradžių paskyręs jį savo patarėju, vėliau – ekonomikos ministru. Naujasis šalies vadovas, kaip ir jo pirmtakas, po sekmadienį numatytos inauguracijos pirmojo vizito vyks į Berlyną.
A. Merkel pirmadienį pagyrė 39 metų E. Macroną, tapsiantį jauniausiu Prancūzijos prezidentu, už jo sėkmingai vykdytą „drąsią proeuropietišką kampaniją“, padėjusią jam įveikti savo varžovę – kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen.
