„Kiekvienas su sankcijų įvedimu susijęs žingsnis pakenks tik Serbijai, o ne Rusijai, – gurkšnodamas limonadą prabangaus Belgrado viešbučio „Moskva“ vestibiulyje sakė kraštutinių dešiniųjų partijos „Dveri“ tarptautinių santykių sekretorius Andrejus Mitičius. – Dėl šios priežasties šiuo metu vykdomą antirusišką politiką vertiname kaip antiserbišką politiką... Matome didelį pavojų (Serbijos) žmonių interesams ir vertybėms.“
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Serbijos prezidentui Aleksandarui Vučičiui patiriant vis didesnį tarptautinį spaudimą prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai dėl vasario 24 d. pradėtos invazijos į Ukrainą, Serbijos kraštutinių dešiniųjų politikai – tokie kaip A. Mitičius – aktyviausiai ragina Vyriausybę ignoruoti ES norus ir palaikyti Rusiją.
Iki šiol gegužės 31 d. antrai prezidento kadencijai prisiekęs A. Vučičius laikėsi atskiros linijos ir atsisakė prisijungti prie ES sankcijų, nukreiptų į Rusijos energetikos ir finansų sektorius bei žymius asmenis. Prezidento teigimu, Serbijos nacionaliniai interesai priklauso nuo draugiškų santykių su visais tarptautiniais partneriais, ne tik su Briuseliu.
Tokia A. Vučičiaus pozicija susilaukė ES politikų ir diplomatų kritikos. Carlas Bildtas, dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dirbęs ES specialiuoju pasiuntiniu buvusioje Jugoslavijoje, vasario 28 d. pareiškė, kad Serbijos pozicija dėl Rusijos invazijos turėtų užkirsti kelią šaliai dalyvauti stojimo į ES procese. O kovo 21 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino šalims skirti nuobaudas už bendradarbiavimą su Rusija.
Nors A. Vučičius triuškinančia persvara laimėjo balandžio 3 d. vykusius prezidento, parlamento ir savivaldos rinkimus, į Serbijos parlamentą pateko dvi ultranacionalistinės partijos – šį poslinkį į dešinę A. Vučičius pavadino viena iš Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmių.
Santykinai nauja jėga Serbijos politinėje arenoje „Dveri“ iki šiol tik vieną kadenciją (2016–2020 m.) turėjo savo atstovų Serbijos parlamente, o šių metų balandį vėl pateko į nacionalinę asamblėją kartu su kita ultranacionalistų jėga – Serbijos priesaikos saugotojų partija, parlamento rinkimuose dalyvavusia pirmą kartą.
„Dveri“ palaiko dabartinę Rusijos politinę poziciją ir mano, kad NATO apsuptyje atsidūrusi Rusija buvo priversta reaguoti“, – sakė A. Mitičius, kurio švelnus balsas ir nepriekaištingos manieros taip kontrastuoja su populistine retorika ir griežtoms euroskeptiškoms pažiūroms.
Serbijai tai nėra lengvas geopolitinis sprendimas. ES yra pagrindinė šalies ekonominė rėmėja ir prekybos partnerė, tačiau Belgradas yra visiškai priklausomas nuo Rusijos energijos importo ir remiasi Maskvos geopolitine parama, siekdamas užkirsti kelią tarptautiniam Kosovo nepriklausomybės pripažinimui. Jau dešimtmetį trunkančio A. Vučičiaus valdymo, kuomet jis ėjo ir ministro pirmininko, ir prezidento pareigas, metu Serbija išliko neutrali, oportunistiškai pagal poreikius žongliruodama savo geopolitiniu lojalumu tarp ES, Rusijos ir Kinijos.
A. Mitičius yra intelektualinis „Dveri“ stuburas, jo paties žodžiais tariant, įpareigotas politinę teoriją paversti konkrečia partijos politika. Jis yra baigęs politinės filosofijos studijas ir prisipažįsta palikęs akademinę bendruomenę, kad 2018 m. prisijungtų prie partijos ir taptų jos patarėju. Jis taip pat yra „Dveri“ atstovas tarptautinei žiniasklaidai, o jo meditatyvus bendravimo būdas absoliučiai kontrastuoja su partijos įvaizdžiu šalies viduje, kur ji pirmiausia siejama su skandalinguoju lyderiu Bosko Obradovičiumi.
Paprašytas paaiškinti partijos paramą Rusijai, A. Mitičius atkreipia dėmesį į Serbijos priklausomybę nuo Rusijos energijos ir Maskvos paramą Kosovui, taip pat į ilgalaikius istorinius ir kultūrinius ryšius tarp dviejų „broliškų“ tautų. Spaudžiamas pasiūlyti kokį nors nerimą keliančio sankcijų klausimo sprendimą, jis sako, kad oficiali „Dveri“ pozicija yra bet kokius tokio pobūdžio klausimus spręsti referendumu, kad visa tauta apsispręstų dėl tolesnių veiksmų.
„Priesaikos saugotojai“, balandį vykusiuose rinkimuose iškovoję 10 parlamento mandatų ir šiek tiek mažiau nei 4 procentus balsų, taip pat palaiko referendumo dėl sankcijų idėją. Gegužės 12 d. surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo tik du žurnalistai, partijos lyderė Milica Djurdjevič-Stamenkovski išdėstė savo poziciją Rusijos atžvilgiu, kuri yra identiška „Dveri“ pozicijai – jokių sankcijų, o bet koks sprendimas dėl jų turi būti priimamas referendumo keliu.
M. Djurdjevič-Stamenkovski išgarsėjo 2008 m., kai ėmėsi vadovaujančio vaidmens smurtiniuose protestuose, kilusiuose Kosovui vienašališkai paskelbus nepriklausomybę nuo Serbijos. Nuo tada ji yra pagrindinė dešiniosios pakraipos gatvės politikos atstovė šalyje, dalyvavusi demonstracijose, kuriose buvo reiškiama parama Sirijos prezidentui Basharui al Assadui ir V. Putino įvykdytai Krymo aneksijai.
RFE / RL paklausta, kodėl turėtų būti surengtas referendumas dėl sankcijų, jei Serbijos žmonės ką tik įteikė valdančiajai Serbijos pažangos partijai (SNS) mandatą vadovauti šaliai, M. Djurdjevič-Stamenkovski atsakė, kad „serbų ir rusų santykiai Serbijos visuomenėje yra per šimtmečius nusistovėjusi konstanta.“
„Sankcijų Rusijos Federacijai klausimas yra kur kas konkretesnis, skausmingesnis ir turėtų drastiškesnių pasekmių mūsų šaliai nei bet kuriai kitai valstybei“, – sakė M. Djurdjevič-Stamenkovski. Būtent dėl to, anot jos, bet koks žingsnis, galintis pakenkti šiems ryšiams, turėtų būti sprendžiamas tik visos šalies balsavimu.
Ideologiškai „Dveri“ ir „Priesaikos saugotojai“ mažai kuo skiriasi. Abi partijos yra ultranacionalistinės, nepritaria Kosovo nepriklausomybei ir pasisako už glaudesnius ryšius su Rusija. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, kad „Dveri“ pasisako už grįžimą prie monarchinės valdymo formos, propaguoja konservatyvias religines pažiūras ir pasižymi kiek nuosaikesne reputacija nei „Priesaikos saugotojai“, kurių protestai ne kartą yra pasibaigę smurto protrūkiais. Ryškus pavyzdys buvo 2020 m. spalį surengti protestai prieš etninių albanų menininkų iš Kosovo darbų parodą Belgrade.
Nepaisant nedidelių skirtumų, abi partijos natūraliai yra sąjungininkės ir A. Mitičius RFE / RL patvirtino, kad „Dveri“ vedė derybas su „Priesaikos saugotojais“ ir dar vienais prorusiškais bendražygiais – Socialistų partija – kaip panaudoti bendrą parlamentinę platformą, siekiant išlaikyti spaudimą A. Vučičiui ir neleisti prezidentui daryti nuolaidų dėl sankcijų.
Prorusiškas blokas, kuriam taip pat priklauso centro dešiniųjų Demokratų partija, naujajame Serbijos parlamente turi 66 iš 250 mandatų – tai sudaro kiek daugiau nei pusę, lyginant su valdančiosios SNS partijos iškovotu mandatų skaičiumi. Tačiau tai nereiškia, kad A. Vučičiui nėra pagrindo nerimauti. Pasak Belgrade dirbančio politologo Dragomiro Andjelkovičiaus, tikras pavojus, Serbijai prisijungus prie sankcijų Rusijai, kiltų paties A. Vučičiaus partijos viduje.
„Aš manau, kad bet koks tokio pobūdžio A. Vučičiaus žingsnis sukeltų audringą reakciją SNS viduje, – sakė D. Andjelkovičius. – Jų rinkėjai yra prieš sankcijas Rusijai, o dauguma partijos narių laikosi tos pačios nuomonės kaip ir dauguma partijos deputatų. Žinoma, partijos viršūnė greičiausiai tylės ir linkčios galvomis, bet [sankcijos] sukeltų rimtų protestų žemesniuose lygiuose, sudarančiuose partijos pagrindą.“
Ir ne tik SNS – A. Vučičių tikriausiai ne mažiau neramina, kaip reaguotų Serbijos visuomenė, jei Vyriausybė nuspręstų palaikyti sankcijas Rusijai. Anot A. Mitičiaus, sankcijų palaikymas sukeltų tokią stiprią visuomenės reakciją, kad „Vyriausybė būtų nuversta“. Paklaustas apie tokią galimybę, D. Andjelkovičius sakė esąs „tikras“, kad sprendimas prisijungti prie sankcijų „sukeltų masinius neramumus, išvestų žmones į gatves“.
Kovo pradžioje, netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „Liaudies patrulis“, ryškiausias Serbijos ultranacionalistinis gatvės judėjimas, surengė prorusišką protestą – minios žmonių užplūdo Belgrado centrą. Nuo to laiko partija su pertraukomis organizuoja Rusijos palaikymo akcijas, nors ir mažesnes. 33 metų judėjimo lyderis Damnjanas Knezevičius įsitikinęs, kad masinis nepasitenkinimas gali užbaigti A. Vučičiaus politinį dominavimą Serbijoje.
„Žmonės, deja, nedaug tegali padaryti, bet jie gali palaikyti arba atvirkščiai – išreikšti savo nepritarimą konkretiems politiniams sprendimams išeidami į gatves, – sakė D. Kneževičius. – Mes tai matėme 2020 m. liepą COVID-19 pandemijos metu, kai dauguma serbų nenorėjo grįžti prie karantino ribojimų... Esame vienintelė šalis regione, nė sekundei neįvedusi antrojo karantino. Kalbant apie situaciją dėl Rusijos, esu visiškai tikras, kad būsime dar agresyvesni.“
Serbai dažnai instinktyviai yra suvokiami kaip rusofilų tauta, tačiau realybė kiek sudėtingesnė. Kovo mėnesį patikima Belgrade įsikūrusi visuomenės nuomonės apklausų agentūra „Demostat“ paskelbė tyrimo rezultatus, iš kurių matyti, kad tik 21 procentas visuomenės tiki, jog Serbija turėtų palaikyti Rusiją. Tačiau balandį atlikta apklausa parodė, kad 76 procentai Serbijos piliečių nepritaria sankcijų Rusijai įvedimui. Taigi, žmonės nenori stoti į Rusijos pusę, bet taip pat nenori jai taikyti sankcijų.
„Demostat“ tyrimas taip pat parodė, kad 50 procentų mano, kad Serbija turėtų nestoti į jokias sąjungas ar aljansus, nepriklausomai nuo pasekmių. Daugelį serbų taip mąstyti skatina antipatija Vakarams. A. Andjelkovičiaus teigimu, Vakarų populiarumo stoką daugiausia lemia išlikusi nuoskauda dėl Vakarų sankcijų ir karinių veiksmų prieš Serbiją dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o ne rusofilija.
„Žmonės prisimena Vakarų mums padarytas skriaudas, – sakė D. Andjelkovičius. – Todėl jiems atrodo neracionalu ir savižudiška atsigręžti prieš žmogų, kuris mus nuolat palaikė vien dėl reikalavimų tų šalių, kurios mums nuolat kenkė ir tebekenkia.“
A. Vučičiaus dilemą apsunkina tai, kad ES yra būtina Serbijos ekonomikai. Daugiau kaip 63 procentai Serbijos prekybos vyksta su ES; iš Europos ateina ir daugiau kaip 77 procentai tiesioginių užsienio investicijų bei didžioji dalis pagalbos vystymuisi. Kai kurie Serbijos politikai baiminasi, kad ir toliau besipriešindama sankcijoms šalis gali šios paramos netekti.
„Bet koks ryšių su ES nutraukimas arba (kandidatės – LRT.lt) statuso praradimas būtų žalingas Serbijai įvairiais aspektais, ne tik dėl ekonominės paramos, kurią Serbija gauna iš ES“, – sakė Belgrade įsikūrusio Tarptautinių ir saugumo reikalų centro tyrimų direktorius Igoris Novakovičius. ES kandidatės statusas Serbijai buvo suteiktas 2012 m.
„Investuotojai skaičiuoja, kad Serbija kada nors taps ES nare ir artimiausiu laikotarpiu puoselės itin tvirtus ryšius su Europos Sąjunga, – aiškino jis. – Taigi tai gali tapti aiškiu įspėjimu kai kuriems investuotojams pasitraukti iš Serbijos.“
Visgi nepaisant šių nuogąstavimų, Serbijos dešiniojo sparno opozicija atmeta galimus pavojus. „Priesaikos saugotojų“ lyderė M. Djurdjevič-Stamenkovski sakė, kad „užsienio investuotojai daug greičiau pasitrauktų iš Serbijos, jei šalis įvestų sankcijas Rusijai“ dėl „tokio sprendimo sąlygoto energijos kainų augimo“, o „Dveri“ atstovaujantis A. Miticas teigiė, kad Serbijos piliečiai greičiausiai apskritai to nepajustų.
„Kalbant apie [užsienio] investicijas ir visa kita, Serbijos žmonės neįžvelgia jose didesnės naudos, – abejingai aiškino A. Mitičius. – Tam tikros naudos yra, bet ją labiau jaučia NVO sektorius, o dar tos nesibaigiančios reformos, kurios pačios savaime ir yra tikslas... Serbijos žmonės per pastaruosius 22 metus iš to gavo labai mažai naudos.“
Atrodo, kad kol kas A. Vučičiui pavyksta išlošti laiko. „Jeigu pažvelgsime į ilgalaikę perspektyvą, gali būti, kad pasekmės bus kur kas rimtesnės, jei netaikysime sankcijų, – sakė D. Andjelkovičius. – Tačiau Vyriausybei sunku tai įvertinti ir nekreipti dėmesio į dabartines problemas dėl to, kas galbūt laukia ateityje.“
Tad į kurią pusę, jo nuomone, A. Vučičius galiausiai pakryps?
„Manau, kad kaip pragmatiškas politikas, A. Vučičius elgsis vadovaudamasis tiek savo partijos, tiek kitų interesais ir kiek įmanoma vilkins [sprendimą], kad galėtų išlošti daugiau laiko ir pažiūrėti, kaip viskas toliau klostysis Ukrainoje, – sakė D. Andjelkovičius. – Esu tikras, kad artimiausiais mėnesiais Serbija netaikys sankcijų, o kaip bus toliau, pamatysime.“
