Beveik 2 milijardai pasaulio gyventojų geria išmatomis užkrėstą vandenį, dėl kurio vartojimo ir prastų higienos sąlygų kasmet miršta per 800 tūkst. Daugiau kaip 600 mln. pasaulio gyventojų apskritai stokoja geriamojo vandens. Jungtinės Tautos (JT) įspėja, kad dėl senkančių švaraus vandens išteklių, situacija tik prastės, todėl šiemet, minint Pasaulinę vandens dieną, JT ragino atkreipti dėmesį į galimybes efektyviau ir tvariau panaudoti išvalytą nuotekų vandenį, skelbiama pranešime spaudai.
Prie iniciatyvos aktyviai jungiasi ir kai kurios globalios bendrovės, gamyboje pradėjusios diegti inovatyvias, tik perdirbtą ar išvalytą nuotekų vandenį naudojančias, technologijas.
Tinkamai išvalytas nuotekų vanduo – milijonų gyvybių išlikimas
Lietuva, kaip ir daugelis Vakarų pasaulio valstybių, gali džiaugtis pakankamais švaraus geriamojo vandens ištekliais. Be to, Lietuvoje veikia net kelios nuotekų valymo gamyklos, išvalančios ir į ekosistemą grąžinančios šimtus tūkstančių kubinių metrų švaraus vandens. Vien Vilniuje veikianti nuotekų valymo gamykla per parą išvalo per 100 tūkst. kub. m. nuotekų, į Nerį grąžindama 98–99 proc. švarų vandenį.
Tokios nuotekų valymo infrastruktūros daugelis besivystančių pasaulio valstybių neturi, nors ji žymiai prisidėtų prie švaraus vandens trūkumo sukeliamų problemų sprendimo. JT duomenimis, 80 proc. nuotekų visame pasaulyje nėra tinkamai išvalomos ir pakartotinai panaudojamos.
Jungtinių Tautų paskelbtoje „Pasaulio miestų ataskaitoje 2016“ skelbiama, kad iki 2030 m. švaraus vandens poreikis išaugs 50 proc., daugiausia – miestuose. Urbanizacijos tempai milžiniški. Prognozuojama, kad iki 2050 m. miestuose gyvens 70 proc. pasaulio populiacijos, palyginti su dabar miestuose gyvenančiais 50 proc. gyventojų.
Sparčiausiai besivystančiose šalyse nuotekų valymas ir pakartotinis vandens panaudojimas galėtų tapti žmonių išlikimą lemiančiu faktoriumi. Tinkamai išvalytas nuotekų vanduo užtikrintų švaraus vandens prieinamumą milijonams gyventojų, drėkintų sausringus žemdirbystės laukus, taptų energijos šaltiniu.
Vandens ištekliams saugoti – modernios inovacijos
Vandens išteklių išsaugojimas – visos pasaulio bendruomenės rūpestis. Net ir Lietuvoje, kuri, rodos, nestokoja švaraus vandens resursų, gyventojai yra skatinami vandenį vartoti taupiai ir atsakingai. Skaičiuojama, kad lietuvis vidutiniškai per mėnesį buityje sunaudoja 2,5 kub. m. (2500 litrų) vandens.
Jungtinės Tautos skelbia, kad žmogui maisto ruošimui ir asmeninei higienai per dieną reikia mažiausiai 50 litrų vandens. O, pavyzdžiui, Afrikoje gyventojai per dieną vidutiniškai turi apsieiti su 20 litrų, kuriuos vidutinis europietis sunaudoja prausdamasis duše 1,5 min.
Prie pasaulio organizacijų pastangų išsaugoti švaraus vandens išteklius prisideda ir globalios bendrovės, gamyboje taip pat aktyviai naudojančius vandens resursus.
