Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvai, nes įsivėlusi į jai neparankų karą Ukrainoje nebeturėtų pajėgų atverti naujo fronto.
– NATO ketvirtadienį pareiškė, kad stiprina Rytų Europos pajėgų cheminę ir branduolinę apsaugą. Ar tai reiškia, kad masinio naikinimo ginklo panaudojimas būtent mūsų regione yra labai realus?
– Turbūt, greičiausiai, kalbama ne apie mūsų regioną, o apie masinio naikinimo ginklo panaudojimą Ukrainoje. Daugiau ta grėsmė ir, aišku, duomenys rodo, kad gali būti panaudotas, arba grasinama jį panaudoti, Ukrainoje, todėl aiškiai Rusija perspėjama, kad to nedarytų, nes bus atitinkamas atsakas. Kitas dalykas – bakteriologinis, cheminis ginklas, kuris neturi sienų ir panaudojus Ukrainoje gali būti paveiktos kitos, NATO šalių teritorijos, todėl turime būti pasirengę tinkamai veikti tokioje užterštoje teritorijoje. Tai daugiau apie tai, kad būtų pasirengimas. Kitas dalykas – bus atsakas, jeigu tas ginklas bus panaudotas ir tos priemonės pereis mūsų sienas.
– Kokios tos papildomos gynybos priemonės?
– Yra aiškios procedūros, kaip reikia veikti, kai priešininkų kariuomenė panaudoja tokį ginklą: turi turėti atitinkamą ekipuotę, įrangą, kad likviduotum panaudojimo pasekmes ir galėtum veikti užterštoje zonoje, nes kariuomenė užterštos zonos nepalieka, ji turi ten toliau kovoti. Čia yra toks karinis supratimas, bet, aišku, cheminis arba biologinis ginklas paveikia ir civilius žmones.
– Kuo labiau stringa Rusijos puolimas, tuo dažniau Kremlius kartoja gąsdinimus masinio naikinimo ginklais. Lenkijos prezidentas Adrzejus Duda po NATO lyderių susitikimo pareiškė, kad nebijo Vladimiro Putino gąsdinimų ir kad Lenkija didelė, todėl bus, kur užpuolikus palaidoti. Ar galime jaustis saugiai?
– Dabar Rusija įsivėlusi į jai nepalankų karą: pervertino savo galimybes ir nuvertino potencialų priešininką – Ukrainos kariuomenę, taip pat neįvertinta geografija ir klimato sąlygos. Tas periodas vasario mėnesį tikrai buvo nepalankus pulti: buvo žema pačių karių motyvacija ir kariuomenės pasirengimas žemas, todėl pasakyčiau, kad A. Dudos argumentas, jog mes nebijom, tai tikrai NATO nebijo. Ko gero, pats V. Putinas ar Rusijos politinė ir karinė vadovybė gerai supranta, kad jie yra nepajėgūs konvencinėmis priemonėmis kariauti prieš
NATO arba prieš NATO valstybes atskirai.
– Tai sakote, kad tai reikėtų priimti kaip gąsdinimą, o ne realią grėsmę?
– Matote, bendrai Rusija yra reali, didelė grėsmė. Faktas, dabar ji tikrai turi didžiulius nuostolius ir praktiškai visas savo pajėgas arba didžiąją savo sausumos pajėgų dalį sutelkusi prie Ukrainos ir vykdo invaziją. Manau, kad šiuo metu tikrai nėra kažkokios grėsmės, jie paprasčiausiai nebeturi pajėgų. Jeigu pasižiūrėtumėte dabar į Kaliningradą, tai ta sritis praktiškai ištuštėjus, didžioji dalis galinčių kariauti pajėgų permestos į operacinius rajonus: į Ukrainos Rytus ar Pietinę dalį – ten kariauja jūrų pėstininkai, sausumos daliniai ir dabar komplektuojami kiti daliniai jau iš tokių neparuoštų karių.
– Sakote, kad iš Kaliningrado per pastarąjį mėnesį buvo permestos pajėgos?
– Ir iš Kaliningrado, ir iš kitų regionų.
– Jūs žinote kiek?
– Taip, žinau. Dabar yra pasipildę keliolika arba 14 kovinių grupių ne tik iš Kaliningrado, bet ir iš kontinentinės Rusijos. Skaičiai, kuriuos matome, rodo, kad potencialas atstatyti nuostolius arba atsiųsti paruoštus dalinius su atitinkama ginkluote, amunicija jau yra labai limituotas arba limituotos Rusijos galimybės.
– Galite palyginti, kaip atrodė Rusijos kariuomenė prieš mėnesį, pradėjusi invaziją, ir kaip atrodo dabar?
– Kalbant apie nuostolius reikia imti patikimus duomenis. Pačios Ukrainos ir žvalgybiniai duomenys ne visai 100 proc. sutampa, bet galima daryti atitinkamas išvadas. Pasakysiu, kad apie 30 proc. sukauptų pajėgų aplink Ukrainą yra prarasta: personalas yra žuvęs arba sužeistas ir nebegali toliau kariauti. Apytiksliai, manau, kad nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. personalo dabar yra jau išvesta iš rikiuotės.
– O kalbant apie amuniciją?
– Panaudojimas tokios ne pirmaeilės arba ne pirmojo ešelono ginkluotės, jos traukimas iš neliečiamų atsargų ginkluotės rodo amunicijos trūkumą. Pavyzdžiui, salvinės sistemos raketos „Iskander“ pakeičiamos senesnės kartos „Točka“ raketomis – ten jau, matyt, yra trūkumas amunicijos.
– Kiek ilgai Rusijos kariuomenė temps?
– Sakoma, kad Rusiją sudėtinga suprasti protu, ją reikia perprasti širdimi. Žinoma, tai dažniausiai sakoma teigiama prasme, bet šiuo atveju vertinu iš negatyvios pusės: labai sudėtinga būtų perprasti Rusijos politinius sprendimus. Kitas dalykas, ko gero Rusijos politikai nelabai klauso karinių patarimų. Darau išvadą, kad karinė vadovybė, matydama šitą situaciją, kariaujančių karių motyvaciją, nenorą eiti į kariuomenę arba važiuoti į šitą karą, sunkiai įsivaizduoju, kad galėtų dar patarinėti aktyvinti veiksmus. Manau, tai grynai politinės valios klausimas, o dabar ta politinė valia yra tokia, kad reikia tęsti karą, kurio perspektyvos Rusijai ne tokios jau ir geros.
– Ukrainiečių pajėgumus, ko gero, galima iliustruoti ataka prieš desantinį „Orsk“ laivą: laivo koordinatės nustatytos stebint propagandinę televiziją „Zvezda“, laivas atakuotas balistine raketa „Točka-U" būtent tuo metu, kai keitėsi oro gynybos pajėgų pamainos Rusijos kariuomenėje. Ką jums sako šios atakos sėkmingas išpildymas apie ukrainiečių pajėgas?
– Ta ataka iliustruoja dabartinę padėtį. Praktiškai pastarąją savaitę matome, kad ukrainiečių pajėgos vykdo didesnio ar mažesnio masto kontratakas ties Kyjivu, Luhansku, Donecku. Matome labai aktyvius ukrainiečių veiksmus ir matosi persilaužimas eina į operacinį kontrpuolimą. Tikrai to dar negalima teigti, nes, ko gero, ir ukrainiečiams stinga pajėgumų, bet desantinio laivo sunaikinimo operacija rodo, kad jie tikrai kai kuriose vietose perima iniciatyvą ir atlieka tas operacijas, parengtas labai metodiškai. Tai rodo, kad turi priemonių ir pajėgumą suplanuoti tokias operacijas ir jas įgyvendinti.
– Ukrainos prezidentas NATO lyderių ketvirtadienį paprašė kuo daugiau ginklų, nes viskas turi pereiti į kontrapuolimą. Ko reikėtų ir ką galėtų duoti NATO? Borisas Johnsonas sako, kad tankus ir naikintuvus logistiškai būtų labai sudėtinga permesti iš Jungtinės Karalystės, bet gal nebūtinai JK gali suteikti tokią ginkluotę?
– Klausimas labai sudėtingas, kiek sunkiąja ginkluotę dabar galima būtų logistiškai pergabenti iš Vakarų Europos, ją dislokuoti operacijos rajonuose arba bent iki rajonų, iš kurių galėtų perimti Ukrainos kariuomenė. Dar reiktų juos ir įsisavinti arba mokytis su ja veikti, nes tai būtų Vakarų standartų ginklai ar tankai, juk Vakarų valstybės rusiško modelio tankų ne daug turi – buvusios Varšuvos sutarties valstybės dar turi, bet jų skaičius nėra didelis.
Dėl orlaivių dar sudėtingiau: perduoti F-16 ar F-18 modelių lėktuvus tikrai negalėtų, nes paprasčiausiai nebūtų kas juos eksploatuoja. Aš jau nekalbu apie pačią idėją, kad yra kažkur ta raudona linija, kurios negalima peržengti, kad neeskaluotum konflikto ir kad netaptų dviejų valstybių karas Trečiuoju pasauliniu karu, tai – pagrįsti nuogąstavimai. Dabar Ukrainai labai reikalinga prieštankinė ginkluotė ir trumpojo nuotolio
priešlėktuvinė ginkluotė, tikrai reikalingi ekipuotės elementai: šarvines liemenes, šalmai, ryšio priemonės, kad galėtų valdyti operacijas ir užtikrinti valdymo vadovavimą. Kariams reikalingos individualios priemonės, kurios suteikia didžiulį pranašumą prieš Rusiją – tai naktinio matymo prietaisai, termovizoriai. Tarp kitko, tai, ką duoda Lietuva, yra labai vertinga ir naudinga vykdant operacijas.
– Ar įmanoma šio karo pabaiga bei trečios valstybės įsikišimo?
– Turbūt pats nedėkingiausias likimas tiems žmonėms, kurie bando nuspėti ir nepataiko. Dabar sudėtinga spėti, bet galiu konstatuoti faktą, kad NATO vadovybė ir JAV politinė, karinė vadovybė aiškiai pabrėžė, kad vengs būti tiesiogine šio karo dalyve. Bet tai, kad NATO, Vakarų Europos, pasaulio šalys tiekia ginkluotę, kuri yra brangi, pakankamai efektyvi, taip pat kitus elementus: amuniciją, ekipuotę, termovizorius, naktinio matymo prietaisus - tai suteikia didžiulį privalumą prieš Rusiją ir tikrai įgalina Ukrainos kariuomenę toliau tęsti kovą bei tikrai efektyviai ginti tą, ką gina dabar.
