Stokholmo priemiestyje, kur gausu imigrantų, policininkas panaudojo ginklą prieš keliasdešimt chuliganų, deginusių automobilius ir siaubusių parduotuves. Riaušės kilo praėjus vos kelioms valandoms, kai Švedijos premjeras pareiškė nuostabą dėl Donaldo Trumpo prasimanyto teroro išpuolio ir paragino kalbėti remiantis faktais. D. Trumpas vėliau paaiškino, kad rėmėsi televizijos filmu, bet jo herojai kaltina režisierių dėl melo. Nepaisydamas pašaipų bangos, D. Trumpas tebekaltina spaudą slepiant migrantų padėtį Švedijoje.
Tai reportažas apie žinią, kurios nebuvo. Prezidentas Donaldas Trumpas pakilo į kovą su žiniasklaida, kurią vadina liaudies priešais dėl neva suklastotų naujienų skleidimo, bet tai jo patarėjai jau prasimanė dvejas žudynes Amerikoje, o šeštadienį ir pats D. Trumpas suglumino Švediją.
„Pažiūrėkite, kas nutiko praėjusią naktį Švedijoje. Švedijoje! Kas tuo būtų patikėjęs! Švedijoje. Jie daug priėmė, ir dabar susiduria su problemomis, apie kurias niekada nenutuokė“, – sakė JAV prezidentas.
Nenutiko nieko, ir socialiniai tinklai trečią dieną šaiposi. Net Švedijos ambasada Vašingtone parašė laukianti progos pristatyti imigracijos ir integracijos politiką. Visad jautrus kritikai,
D. Trumpas tviteryje patvirtino, kad prisižiūrėjo televizijos – per dešiniųjų pamėgtą „Fox News“ matė filmą, kaip užpernykštė didžiausia istorijoje imigrantų banga negauna darbo, ir dėl to Švediją esą užgriuvo nusikaltimai. Paaiškėjo, kad didelė dalis faktų neteisingi, o kalbinti policininkai sako, kad režisierius pamišėlis.
„Mes davėme interviu apie blogiausius organizuotus nusikaltėlius, ypatingus nusikaltimus, gaujų nusikalstamumą. Apie migraciją ar ką nors panašaus nieko nekalbėjome“, – kalbėjo Švedijos policijos vyriausiasis inspektorius Anders Goranzon.
Ką D. Trumpas rūkė, nediplomatiškai klausė buvęs diplomatijos vadovas, nors sakė, kad jo tai nebestebina.
„Mes įpratę matyti Jungtinių Valstijų prezidentą kaip, ko gero, geriausiai informuotą asmenį pasaulyje. Bet staiga aptinkame, kad jis prasčiausiai informuotas“, – stebėjosi buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carl Bild.
Tviteryje jis pridūrė: „draugiškas patarimas – kai esi duobėje, gilyn nebesikask“. Patarimo Tru mpas nepaklausė: vakar tviteryje parašė: „tik jau nereikia, suklastotų naujienų žiniasklaida mėgina aiškinti, kad didelio masto migracija Švedijoje veikia puikiai. Netiesa.“
Bet ir tai daugelį suglumino. Švedija iš tiesų sugriežtino migraciją ir atsitvėrė netgi nuo Danijos, iš tiesų padaugėjo pranešimų apie seksualinį priekabiavimą, iš tiesų nerimą kelia daug jaunų vaikinų, atvykusių be šeimų. Bet aiškesnio nusikaltimų padažnėjimo statistika kol kas nerodo – vienų kiek paaugo, kitų kiek sumažėjo. Paskutinį teroro išpuolį Švedija patyrė prieš septynerius metus, tąsyk žuvo tik pats sprogdintojas.
Tad Švedija jaučiasi, kad nepelnytai, draugiška Amerikai, vieną gražią dieną atsidūrė prezidento taikinyje. O žodžiai, kai juos taria Amerikos lyderis, pasak ekspertų, virsta kūnu - gali pakirsti pasitikėjimą šalimi.
„Kaip ir daugelį, mane nustebino šio savaitgalio komentarai apie Švediją. Turime labai tvirtų faktų, kad Švedija su padėtimi dorojasi. Bet, taip, turime iššūkių, kaip ir kitos šalys. Jokių abejonių. Pasaulyje 65 milijonai pernai turėjo bėgti iš savo šalių. Tame kare mes kartu“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Stefan Lofven.
Bet visai netrukus šiauriniame Stokholmo rajone dešimtys chuliganų užpuolė policininkus, mėginančius sulaikyti narkotikų prekeivį. Pareigūnai atsakė šūviu ir bėgo, o paskui kelias valandas malšino riaušes. Du žmonės sužeisti, dvi parduotuvės nusiaubtos, dešimt automobilių sudeginta. Imigrantų rajone tai ne pirmos riaušės. Penkiolika rajonų Švedijoje paskelbti ypatingos rizikos, bet policija neigia, kad į juos nebedrįsta kelti kojos.
„Žinoma, Švedijoje yra problemų, bet iš tiesų tai rami ir stabili šalis. Tinkama verslui ir panašiai,“ – teigia buvęs Švedijos instituto direktorius Olle Vastberg.
Vieni sako, kad dėl politinio korektiškumo elitas nebedrįsta įvardyti imigracijos kaip problemos, kiti primena statistiką, kad nusikaltimai priklauso ne tiek nuo kilmės, kiek nuo socialinės padėties.
„Pirmiausia beprotiška, kad mes įtraukti į šį kontekstą, bet Amerikos prezidentas turi gauti geriausią pasaulyje žvalgybą, o informaciją renka iš „Fox News“ naujienų. Tai daugiau pasako apie Jungtinių Valstijų prezidentą negu apie mus. Visai beprotiška“, – įsitikinęs Švedijos policijos vyriausiasis inspektorius A. Goranzon.
Pykdamas ant žiniasklaidos dėl nutekintos informacijos skelbimo, D. Trumpas klausė: negi taip elgtumėtės ir jei susidurčiau su branduoline krize, kaip Šiaurės Korėjos? Bet dabar pakibęs klausimas, ar dorodamasis su branduoline krize, jis irgi kliausis tuo, ką išvydo vakar per televiziją?
