Eskalatoriumi žemyn į giliausią pasaulyje metro stotį Kijevo Arsenalo rajone leidžiasi žmonės, nešini miegmaišiais, kilimėliais ir kitais reikmenimis. Kai laiptai apačioje baigiasi, pasirodo 21 a. sunkiai suvokiamas vaizdas – stotyje ištisos šeimos ir dešimtys žmonių slepiasi nuo antskrydžių prieš Ukrainos sostinę.
„Nesinori tikėti, kad tai vyksta“, – sako Liubovė, pagyvenusi moteris, einanti namo iš stoties.
Pasak JT vadovo Antonio Guterreso, Rusijos karas prieš Ukrainą įgavo tokį mastą, kokio Europa nematė „nuo pat 1990-ųjų Balkanų krizės“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apšaudymą prilygino 1941 m. nacistinės Vokietijos pradėtam puolimui prieš Kijevą.
Jau praėjusiais metais Kijevo metro buvo pažymėtas kaip potenciali vieta, kurioje galima įrengti slėptuves nuo antskrydžių. Tačiau mažai kas galėjo pagalvoti, kad tai taps realybe.
„Labai keista, kad 21 amžiuje tokių dalykų nutinka. Žinoma, mes jau aštuonerius metus kariaujame, bet kad smogtų visai šaliai, tai šokiruoja, – sako Kristina Ilčiuk. – Mes taip pat galvojame [apie išvykimą], bet kol kas padėtis nekokia. Nežinome, ar važiuos autobusai, kas bus rytoj.“
„Turiu seserį, kuri dirba policijoje, ji sakė, kad labai tikėtina, jog ši [penktadienio] naktis bus labai sunki. Nusprendėme atvykti į metro, čia yra saugiausia vieta“, – priduria ji.
Vos po kelių valandų balistinės raketos vėl smogs taikiniams visoje Ukrainos sostinėje.
Kol K. Ilčiuk kalba, į stotį įvažiuoja traukinys. Durys atsidaro ir vyras pradeda dainuoti „Putin – khuylo!“, Vladimirą Putiną pajuokiančią dainą žmonės sutinka juoku. Įsigaliojus komendanto valandai, metro traukiniai nebevažiuos.
Kitame perone dvi šeimos draugiškai kalbasi, aptarinėja, kokių atsargų atsivežė. „Turime ir maisto – saldaus ir nesaldaus“, – sako viena iš moterų.
Arkiniuose tuneliuose žmonės sėdi apsikabinę, telefonuose žiūri filmus ir naujienas.
„Žinoma, kad baisu, gaila“, – sako stotyje prieglobstį radusi medikė Oksana. Jos dukra sėdi ant grindų, apkabinusi pliušinį žaislą.
„Bet aš turiu vilties, – priduria ji. – Viskas bus gerai. Su jūsų pagalba, su jūsų šalimis, [...] Lietuva, Latvija, Estija. Aš tai labai gerbiu.“
„Eisiu dirbti į ligoninę, esu per sena frontui“, – sako moteris.
Kai kurie kiti ruošiasi pirmą kartą paimti ginklą į rankas.
„Deja, neturiu karo patirties, [bet] šįvakar nuėjau užsiregistruoti savanoriu“, – sako Borisas Medvedevas, stovintis perone su Teritorinės gynybos pajėgų dokumentais rankoje.
„Dirbu renginių, kultūros srityje. Mano rajone vyksta vakarėliai ir daugybė renginių. Šįvakar bus ne vakarėliai, o diskusijos. Aš negaliu būti nenaudingas. Noriu stoti į kariuomenę“, – sako vyras.
