Pasaulio lyderiai ketvirtadienį skubiai pasmerkė Rusijos pradėtą karinį Ukrainos puolimą.
Vakarų sostinės pažadėjo griežtinti sankcijas Maskvai, o Jungtinių Tautų vadovas pareikalavo nedelsiant užbaigti konfliktą.
Pateikiama pirmąsias pasaulio lyderių reakcijas į Ukrainos užpuolimą.
Graikija pasmerkė „revizionistinį“ Rusijos puolimą
Graikija ketvirtadienį pavadino Rusijos puolimą prieš Ukrainą „revizionistiniu“ ir stengėsi sustiprinti konsulinę paramą savo etninei bendruomenei, kurią sudaro daugiau nei 100 tūkst. žmonių šalyje.
„Graikija vienareikšmiškai smerkia revizionistinius veiksmus“, – pareiškė ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, pradėdamas nepaprastąjį susitikimą su kariniais ir energetikos darbuotojais.
„Griežtai smerkiame Rusijos agresiją prieš nepriklausomą šalį“, – sakė Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou, priimdama svečią Izraelio kolegą Isaacą Herzogą. „Europa turi išlikti vieninga“, – sakė ji.
Užsienio reikalų viceministras Andreasas Katsaniotis anksčiau radijui „Parapolitika“ sakė, kad Atėnai sustiprino savo konsulinę veiklą daugiausia Mariupolyje – bendruomenės, kurios ištakos siekia XVIII a., centre. „Kol kitos šalys atšaukia savo diplomatus, mes padidinome savo personalą“, – sakė jis.
Graikijos pareigūnai Kijeve, Mariupolyje ir Odesoje „nuolat palaiko ryšį su Graikijos piliečiais ir (etniniais graikais), kad suteiktų bet kokią įmanomą paramą“, sakė A. Katsaniotis.
Įtampai dėl invazijos išaugus, anksčiau šį mėnesį per susirėmimą Rytų Ukrainoje, dėl kurio Atėnai kaltino Ukrainos karius, žuvo emigrantas iš Graikijos. Dar du etniniai graikai buvo sužeisti, pranešė Graikijos užsienio reikalų ministerija.
Čekija nutraukia vizų išdavimą Rusijos piliečiams
Reaguodama į Rusijos karinę operaciją prieš Ukrainą, Čekija nutraukia vizų išdavimą RF piliečiams, išimtys bus daromos tik tiems rusams, kurie turi teisę jas gauti dėl humanitarinių priežasčių.
Tai ketvirtadienį po Valstybės saugumo tarybos posėdžio žurnalistams pranešė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala.
Jis taip pat pareiškė, kad Čekija atšaukia į Prahą konsultuotis šalies ambasadorius Rusijoje ir Baltarusijoje. Be to, Čekija uždaro Rusijos generalinius konsulatus Brno ir Karlovi Varuose, taip pat savo atstovybes Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.
JAV prezidentas Joe Bidenas
„Šiąnakt visas pasaulis maldomis yra su Ukrainos žmonėmis, patiriančiais neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą“, – sakė prezidentas netrukus po to, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.
Jis įspėjo, kad „tik Rusijai tenka atsakomybė už mirtis ir destrukciją, kurias atneš ši ataka“.
„Pasaulis patrauks Rusiją atsakomybėn“, – paskelbė J. Bidenas.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas
A. Guterresas po skubiai sušaukto JT Saugumo Tarybos posėdžio kreipėsi tiesiogiai į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas „žmonijos labui“ nutraukti puolimą.
„Žmonijos labui neleiskite Europoje prasidėti tam, kas galėtų būti didžiausias karas nuo amžiaus pradžios“, – sakė jis.
„Konfliktas privalo būti sustabdytas dabar“, – sakė JT vadovas, pridūręs, jog tai „liūdniausia diena“ per jo kadenciją.
Tonight, I have only one thing to say, from the bottom of my heart:
— António Guterres (@antonioguterres) February 24, 2022
President Putin, stop your troops from attacking Ukraine.
Give peace a chance.
Too many people have already died. pic.twitter.com/PPgmABZiKl
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas
Aljanso generalinis sekretorius sakė, kad Rusija „pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą valstybę kelią“.
Puolimas „kelia pavojų nesuskaičiuojamos daugybės civilių gyvybėms“, nurodė J. Stoltenbergas išplatintame pranešime, Rusijos pradėtą puolimą pavadinęs „didžiuliu tarptautinės teisės pažeidimu ir rimta grėsme euroatlantiniam saugumui“.
Ketvirtadienį NATO valstybių ambasadoriai rengia skubų susitikimą Rusijos puolimui aptarti.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas
„Esu sukrėstas siaubingų įvykių Ukrainoje. Kalbėjausi su [Ukrainos] prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu apie tolesnius žingsnius“, – parašė B. Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Prezidentas V. Putinas pasirinko kraujo liejimo ir destrukcijos kelią, pradėdamas šią neišprovokuotą ataką prieš Ukrainą. JK ir mūsų sąjungininkės ryžtingai reaguos“, – pabrėžė jis.
I am appalled by the horrific events in Ukraine and I have spoken to President Zelenskyy to discuss next steps.
— Boris Johnson (@BorisJohnson) February 24, 2022
President Putin has chosen a path of bloodshed and destruction by launching this unprovoked attack on Ukraine.
The UK and our allies will respond decisively.
Europos Sąjungos vadovai
„Šiomis tamsiomis valandomis mintimis esame su Ukraina ir nekaltais [žmonėmis]: moterimis, vyrais, vaikais, susiduriančiais su šia neišprovokuota ataka ir baime dėl savo gyvybės, – tviteryje parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Patrauksime Kremlių atsakomybėn“, – pridūrė jie.
Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis savo ruožtu pareiškė, kad Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo gresia „beprecedentė izoliacija“ ir „griežčiausios sankcijos“, kokias tik kada nors yra skelbusi ES.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas
Vokietijos lyderis griežtai pasmerkė V. Putino „beprincipį aktą“ ir per pokalbį su V. Zelenskiu išreiškė savo šalies „visišką solidarumą“ su Ukrainą.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad „pasaulis nepamirš šios gėdingos dienos“.
„Ši ataka turės sunkių politinių ir ekonominių pasekmių Rusijai“, – sakė Vokietijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habeckas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas
„Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – tviteryje parašė E. Macronas, pabrėžęs, kad Rusija priėmė sprendimą „kariauti su Ukraina“.
„Prancūzija solidarizuojasi su Ukraina. Ji palaiko ukrainiečius ir dirba su savo partnerėmis bei sąjungininkėmis dėl šio karo užbaigimo“, – pridūrė E. Macronas.
Kanados premjeras Justinas Trudeau
„Šie neišprovokuoti veiksmai yra akivaizdus tolesnis Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat Rusijos įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją pažeidimas“, – nurodė Kanados vyriausybės vadovas išplatintame pareiškime.
J. Trudeau sakė, jog susitiks su partneriais iš Didžiojo septyneto (G-7), kad parengtų kolektyvinį atsaką, „įskaitant sankcijas, kurios papildytų anksčiau šią savaitę paskelbtą baudžiamųjų priemonių paketą“.
„Šie beatodairiški ir pavojingi veiksmai neliks be atsako“, – įspėjo jis.
Japonijos premjeras Fumio Kishida
„Vėliausia Rusijos invazija supurto tarptautinės tvarkos, draudžiančios vienašališkus bandymus keisti status quo, pamatus“, – sakė Japonijos lyderis po šalies nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
ESBO
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuriai priklauso ir Rusija, pareiškė, kad „šis puolimas prieš Ukrainą kelia didžiulį pavojų milijonų žmonių gyvybei ir yra šiurkštus tarptautinės teisės ir Rusijos įsipareigojimų pažeidimas“.
Šį pareiškimą išplatino šiuo metu ESBO pirmininkaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau ir organizacijos generalinė sekretorė Helga Schmid.
Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose
Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia per skubiai sušauktą emocingą JT posėdį karštai ragino Rusijos pirmininkaujamą Saugumo Tarybą „padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų sustabdytas karas“ jo šalyje.
Jis paragino Rusijos ambasadorių JT Vasilijų Nebenzią atsisakyti Saugumo Tarybos pirmininko pareigų ir pridūrė: „Karo nusikaltėliams skaistyklos nėra. Jie eina tiesiai į pragarą, ambasadoriau.“
