Vladimiras Putinas nurodė šalies Gynybos ministerijai užtikrinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų „taikos palaikymą“ rusų remiamose separatistinėse Donecko ir Luhansko „respublikose“ Ukrainoje, taip rodo paskelbti prezidento dekretai, skelbia BBC.
V. Putino dekretų tekstai naktį buvo paskelbti oficialiame teisinės informacijos portale, teigiama BBC.com portale.
Maskva nepateikė daugiau detalių ar karių dislokavimo Rytų Ukrainoje datos. Dekretuose tik nurodoma, kad jis „įsigalioja nuo pasirašymo dienos“.
Apie dekretus pranešė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Tai yra atvira agresija ir nurodymas pradėti karinę invaziją į Ukrainą“, – teigia parlamentaras.
Atnaujinta 08.39
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles`as Michelis per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu patvirtino „visišką“ ES solidarumą su Ukraina. „ES tvirtai yra jūsų pusėje ir visapusiškai remia Ukrainos teritorinį vientisumą“, - rašė Ch. Michelis antradienį tviteryje. Rusijos veiksmai esą yra išpuolis prieš tarptautinę teisę ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį davė įsakymą į Rytų Ukrainą nusiųsti pajėgas. Jos apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ užtikrins „taiką“, sakoma dekrete, kurį pirmadienio vakarą pasirašė Kremliaus vadovas.
Kartu V. Putinas nepriklausomomis valstybėmis pripažino abi šias prorusiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas, kurios tarptautinės teisės požiūriu priklauso Ukrainai.
Atnaujinta 08.35
Vladimirui Putinui įvedus kariuomenę į du atplėštus nuo Ukrainos regionus, Maskva antradienį pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis dar yra pasirengęs deryboms su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
„Net ir sunkiausiomis akimirkomis... mes sakome: esame pasiruošę deryboms“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurios pastabos buvo paskelbtos „Youtube“ platformoje.
Atnaujinta 08.11
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas kol kas neatšaukė ketvirtadienį Ženevoje numatyto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Maskvai pripažinus Rytų Ukrainos prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų nepriklausomybę ir pasiuntus į jas rusų pajėgas.
Tai televizijai CNN patvirtino du Valstybės departamento pareigūnai.
JAV prezidento Joe Bideno administracija pareiškė atidžiai stebinti Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje, o savo reakciją pažadėjo pateikti antradienį.
Kiek vėliau vienas Baltųjų rūmų atstovas pranešė, kad antradienį Vašingtonas paskelbs naujų sankcijų Rusijai.
Dar pirmadienį JAV įvedė sankcijas dviem Rusijos pripažintiems separatistiniams regionams – apsišaukėliškoms „Donecko liaudies respublikai“ ir "„Luhansko liaudies respublika“.
Atnaujinta 08.03
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas socialiniame tinkle „Twitter“ Rusijos sprendimą pavadino „nuspėjamu ir gėdingu“.
Russia’s move to recognize the “independence” of so-called republics controlled by its own proxies is a predictable, shameful act. We condemn them in the strongest possible terms and #StandWithUkraine, as I told Foreign Minister @DmytroKuleba tonight.
— Secretary Antony Blinken (@SecBlinken) February 22, 2022
Jis taip pat apkaltino Rusiją remiant separatistines ašis, „kontroliuojamas jos pačios įgaliotinių“ – turėdamas galvoje Donecko ir Luhansko separatistines grupuotes Ukrainos rytuose.
Atnaujinta 06.55
JAV ambasados Ukrainoje darbuotojai naktį praleido Lenkijoje. Tai patvirtino JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Skelbiama, kad tai buvo nuspręsta atlikti dėl saugumo priežasčių.
Atnaujinta 06.25
Kijevo ambasadorius JT: Ukrainos sienos „išliks nekintamos“
Ukrainos sienos „išliks nekintamos“ nepriklausomai nuo Rusijos pastarojo meto veiksmų, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė Kijevo ambasadorius.
„Tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos sienos yra ir išliks nekintamos nepriklausomai nuo bet kokių Rusijos Federacijos pareiškimų ir veiksmų“, – sakė Serhijus Kyslycia.
Jis kalbėjo per praėjusios nakties Saugumo Tarybos posėdį, skubiai sušauktą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pripažinus Rytų Ukrainos prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų nepriklausomybę.
Ukrainos ambasadorius JT taip pat pareikalavo Rusijos atšaukti sprendimą pripažinti separatistinę Donecko „liaudies respubliką“ ir atitinkamą darinį Luhansko srityje.
Atnaujinta 02.46
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba rinksis į skubų posėdį dėl padėties Ukrainoje. Rusija siekia, kad jis būtų uždaras, tuo metu kitos šalys nori atviro.
Antradienio ryte Briuselyje renkasi Bendrijos valstybių ambasadoriai, kurie aptars sankcijų atsaką bei veiksmų koordinavimą su Vakarų partneriais. Lenkijos premjeras ragina šaukti neeilinę Europos Vadovų Tarybą.
Atnaujinta 02.32
Skelbiama apie tankus Donecko pakraštyje
„Reuters“ pranešė, kad „karinių automobilių ir tankų kolona“ pastebėta Donecko pakraštyje.
Atnaujinta 02.20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į tautą. Jo pranešime teigiama, kad „paskutiniai Rusijos Federacijos veiksmai yra mūsų valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas. Visa atsakomybė už pasekmes minėtiems sprendimams tenka Rusijai“, – sakoma pranešime. Prezidentas pabrėžė, kad tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos sienos išliks tokios pačios, nepaisant Rusijos veiksmų.
V. Zelenskis taip pat sako, kad Ukraina inicijuoja nepaprastąjį Normandijos ketverto viršūnių susitikimą.
Kreipimąsi galima pamatyti ČIA.
Atnaujinta 02.17
Kremlius pasidalijo nuotraukomis iš pirmadienio vakaro, kai V. Putinas pasirašė įsakus dėl apsišaukėliškų respublikų nepriklausomybės pripažinimo.
🖋️ President Vladimir #Putin signed the Executive Orders On the Recognition of the #Donetsk People’s Republic (DPR) and the #Lugansk People’s Republic (LPR), inked Treaties of Friendship, Cooperation and Mutual Assistance between Russia & #DPR & #LPR.
— MFA Russia 🇷🇺 (@mfa_russia) February 21, 2022
🔗 https://t.co/KNbnAJRcFq pic.twitter.com/G1OTGcWimA
Atnaujinta 01.33
J. Bideno ir V. Putino susitikimas – mažai tikėtinas
J. Bideno ir V. Putino susitikimas yra mažai tikėtinas, Baltųjų rūmų administracijos pareigūnas teigė žurnalistams pirmadienį, po to kai vis garsiau imta kalbėti apie Rusijos karinių veiksmų tikimybę Ukrainoje, rašo CNN.
Atnaujinta 01.20
JAV iškels ambasadą?
Kaip skelbia „Bloomberg“, cituodamas du neįvardytus šaltinius, JAV galimai svarsto laikinai iš Ukrainos iškelti savo ambasadą, t. y. visą likusį diplomatinį personalą
Manoma, kad perkėlimui gali būti pasirinkta Lenkija. Valstybės departamento atstovai šios informacijos nekomentavo, rašo „Bloomberg“,
Atnaujinta 01.18
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragina kuo skubiau sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.
Ukraine has requested an urgent meeting of the United Nations Security Council due to Russia’s illegal actions. We have already sent the request to the Council.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) February 21, 2022
Atnaujinta 01.13
JAV pareigūnai mano, kad rusų kariai Donbasą pasiekti gali jau artimiausiu metu
Kaip CNN teigė su žvalgybine informacija susipažinęs aukšto rango JAV pareigūnas, Vašingtonas mano, kad rusų kariai Donbaso regioną gali pasiekti pirmadienį naktį arba antradienį.
Atnaujinta 00.53
Socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai, kur tariamai matoma, kaip rusų pajėgos važiuoja link Rytų Ukrainos, tačiau informacija nėra patvirtinta.
Tuo metu Ukrainos gynybos ministerija prašo savo piliečių neskelbti informacijos apie tikslų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių judėjimą.
„Telegram“ kanale „NEXTA“ pasirodė įrašas, kur teigiama, kad iš Kijevo pajudėjo šarvuočiai.
Atnaujinta 00.43
J. Bidenas paskambino V. Zelenskiui, Vakarai įveda vienodas sankcijas
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskambino Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui.
„Bidenas pasmerkė Rusijos prezidento Putino sprendimą tariamai pripažinti Ukrainos separatistinių „nepriklausomybę“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo atstovas sakė, kad JAV, Vokietija ir Prancūzija susitarė dėl vieningo atsako į Maskvos veiksmus. Kokių sankcijų imsis Vakarų šalys, jis nepatikslino, rašo BBC.
Atnaujinta 00.28
JK antradienį paskelbs naujas sankcijas
Didžioji Britanija paskelbs naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į apsišaukėliškų respublikų pripažinimą, sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
„Rytoj paskelbsime apie naujas sankcijas Rusijai, atsakydami į jos tarptautinės teisės pažeidimus ir kėsinimąsi į Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – tviteryje parašė britų diplomatijos vadovė.
My statement condemning Russia’s recognition of the ‘Donetsk People’s Republic’ and ‘Luhansk People’s Republic’ as independent states 👇 pic.twitter.com/e0y3LNu29X
— Liz Truss (@trussliz) February 21, 2022
Atnaujinta 00.23
Prancūzijos prezidentas E. Macronas paragino sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, skelbia BBC.
Atnaujinta 00.06
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis tviteryje teigia, kad ragina kuo skubiau surengti Europos Tarybos susitikimą Ukrainos situacijai aptarti.
Jis pabrėžė, kad dviejų separatistinių „respublikų“ nepriklausomybės pripažinimas yra akivaizdus agresijos veiksmas prieš Ukrainą ir turi sulaukti neatidėliotinų sankcijų. „Tai vienintelė kalba, kurią supranta Putinas“, – sakė jis.
Atnaujinta 22.57
I. Šimonytė: tai, ką pamatėme šį vakarą, gali atrodyti siurrealistiška
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Rusijos sprendimas demokratiniam pasauliui gali atrodyti siurrealistiška, tačiau Vakarų atsakas bus reikšmingas ateities kartoms.
„Putinas ką tik sugėdino Kafką ir Orwell'ą: diktatoriaus vaizduotė – beribė, jokios žemumos ne per žemos, jokie melai – ne per akiplėšiški, jokios raudonos linijos – ne per raudonos jas peržengti“, – tviteryje pranešė Vyriausybės vadovė.
„Tai, ką pamatėme šiąnakt, gali atrodyti siurrealistiška demokratiniam pasauliui, tačiau mūsų atsakas bus reikšmingas ateities kartoms“, – pridūrė ji.
Atnaujinta 22.42
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda feisbuko paskyroje teigė nežinąs, „ar šįvakar dar liko abejojančių, kad Rusija ieško preteksto paimti Ukrainą į savo „įtakos sferą“.
„Kalbos apie Ukrainos dirbtinumą ir tariamai keliamą grėsmę Rusijai - perspėjimo signalas visoms Vakarų šalims. Rusijos sprendimas pripažinti Donecko ir Luhansko separatistines „respublikas“ - tai šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, kuriam turime duoti ryžtingą atsaką, kol dar ne per vėlu. Apie tai jau kalbėjau su EVT Pirmininku Charles‘iu Micheliu. Mūsų parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nepalenkiama. Ukraina nėra ir nebus viena!“ – rašoma prezidento feisbuko paskyroje.
Atnaujinta 22.25
Ukrainos prezidentas tviteryje pranešė, kad naujausias žinias dėl separatistų „respublikų“ aptarė su JAV prezidentu Joe Bidenu. Taip pat planuojamas pokalbis su JK premjeru Borisu Johnsonu.
Discussed the events of the last hours with @POTUS. We begin the meeting of the National Security and Defense Council. A conversation with @BorisJohnson is also planned.
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) February 21, 2022
Į V. Putino ketinimą pripažinti Donbaso „respublikas“ sureagavo Seimo vadovė: žada rezoliuciją
Į Kremliaus pranešimą, kad V. Putinas ketina pripažinti separatistines Donecko ir Luhansko respublikas, pirmadienio vakare sureagavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Seimo pirmininkė „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad sieks, jog V. Putino sprendimas niekada nebūtų pripažintas. „Atsižvelgdama į neteisėtą Rusijos sprendimą, kurį ką tik paskelbė Putinas, inicijuosiu rezoliuciją Seime, kad bet koks Donbaso regiono, kaip neatskiriamos Ukrainos dalies, statuso pasikeitimas NIEKADA nebus pripažintas. Tokie neteisėti veiksmai turi sulaukti griežčiausio įmanomo atsako“, – rašė Seimo vadovė.
Tuo metu G. Landsbergis teigė, kad „respublikų“ pripažinimas parodo „visišką tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų chartijų panieką“. „Rusija turi būti pripažinta tokia, kokia ji yra: valstybė, kuri nepaiso tarptautinių taisyklių ir civilizuotų normų. Esu įsitikinęs, kad tokiai eskalavimo eigai turėtų būti taikomos sankcijos“, – „Twitter“ paskyroje rašė ministras.
Putinas pasirašė įsaką – Rusija pripažino Donbaso „respublikų“ suverenitetą
Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, pirmadienį parodė Rusijos valstybinė televizija.
Per televizijos „Rossija 24“ tiesioginę transliaciją buvo matyti, kaip V. Putinas per ceremoniją Kremliuje pasirašo įsakus dėl nepriklausomybės pripažinimo su separatistų lyderiais – Donecko „liaudies respublikos“ vadovu Denisu Pušilinu ir atitinkamo darinio Luhansko srityje lyderiu Leonidu Pasečniku.
Be to, V. Putinas su D. Pušilinu ir pasirašė „dvišales“ draugystės ir tarpusavio pagalbos sutartis.
Anksčiau per televiziją skelbdamas emocingą kreipimąsi į tautą V. Putinas sakė, kad Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pripažinimas yra seniai pribrendęs, nors Vakarai perspėjo, kad toks žingsnis gali užtraukti Maskvai plačias sankcijas.
„Tikiu, jog būtina priimti seniai pribrendusį sprendimą – nedelsiant pripažinti Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“, – sakė Rusijos prezidentas.
Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus sakė, kad Rusijos parlamentas antradienį ratifikuos V. Putino pasirašytus įsakus.
„Tolesnis kraujo liejimas“
Rusijos lyderis pirmadienį taip pat reikalavo, kad Kijevo vyriausybė nutrauktų karines operacijas prieš separatistus Donbase, nes priešingu atveju gresia tolesnis kraujo liejimas. „Reikalaujame nedelsiant nutraukti karines operacijas, – pareiškė V. Putinas. – Priešingu atveju visa atsakomybė už tolesnį kraujo liejimą guls vien ant Ukrainos valdančiojo režimo sąžinės.“
Vakarai ne kartą perspėjo V. Putiną nepripažinti Ukrainos separatistų, nes toks žingsnis faktiškai palaidotų trapų taikos susitarimą, kuriuo bandoma sureguliuoti šį konfliktą.
Tačiau Rusijos lyderis į šiuos raginimus neatsižvelgė.
Ilgiau kaip valandą trukusioje kalboje V. Putinas daug kalbėjo apie istorines aplinkybes, susijusias su dabartinės nepriklausomos Ukrainos valstybės susikūrimu, reiškė abejones dėl jos teisės į suverenitetą ir tvirtino, kad Vakarai neva apgaudinėjo Maskvą.
„Šiuolaikinė Ukraina buvo visiškai ir pilnai sukurta Rusijos“, – pareiškė Kremliaus vadovas.
„Dėl bolševikų politikos ir atsirado sovietinė Ukraina, kurią ir mūsų dienomis galima visiškai pagrįstai vadinti Vladimiro Iljičiaus Lenino vardo Ukraina. Jis – jos autorius ir architektas“, – pareiškė V. Putinas.
JT ragina nesiimti „vienašališkų veiksmų“, keliančių pavojų Ukrainai
Jungtinės Tautos pirmadienį perspėjo visas šalis susilaikyti nuo „vienašališkų veiksmų“, galinčių pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui.
Šis raginimas nuskambėjo tuojau prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad jis pripažins Ukrainos separatistų kontroliuojamų teritorijų nepriklausomybę.
„Ragintume kiekvieną susijusį susilaikyti nuo vienašališkų sprendimų arba vienašališkų veiksmų, kurie keltų pavojų Ukrainos teritoriniam vientisumui“, – sakė JT atstovas Stephane`as Dujarricas.
„Visi klausimai privalo būti sprendžiami diplomatija“, – pridūrė jis.
S. Dujariccas pabrėžė, kad JT ragina laikytis „didžiausio santūrumo“, kad būtų išvengta įtampos eskalavimo.
G. Nausėda: tai, kad Baltarusijoje liko Rusijos pajėgos, keičia Europos saugumo situaciją
Rusijos pajėgų dislokavimo termino Baltarusijos teritorijoje pratęsimas yra saugumo situaciją Europoje keičiantis veiksnys, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, tai reikalauja sustiprinti NATO rytinio flango saugumą ir gynybinius pajėgumus.
G. Nausėda tai pirmadienį sakė telefonu kalbėdamas su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda, pranešė prezidentūra.
Daugiausia dėmesio pokalbio metu skirta saugumo padėčiai regione ir paramos Ukrainai klausimams.
Prezidentas akcentavo, kad būtina tęsti diplomatines pastangas įtampai mažinti, taip pat būti pasiruošusiems įvesti sankcijas Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad svarbu padėti Ukrainai, susiduriančiai su hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis.
Borrellis: ES pasiruošusi reaguoti, jeigu V. Putinas pripažins Ukrainos separatistų nepriklausomybę
Europos Sąjunga pasiruošusi reaguoti, jeigu V. Putinas pripažins Ukrainos separatistų įkurtus darinius nepriklausomomis valstybėmis, pirmadienį sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Raginame prezidentą Putiną gerbti tarptautinę teisę ir Minsko susitarimus, taip pat tikimės, kad jis nepripažins Luhansko ir Donecko sričių nepriklausomybės“, – po susitikimo Briuselyje su ES užsienio reikalų ministrais sakė J. Borrellis.
„Esame pasiruošę reaguoti kaip stiprus, vieningas frontas, jeigu jis nuspręstų taip padaryti“, – pridūrė ES diplomatijos vadovas.
„Jeigu pripažinimas bus, pateiksiu sankcijų [projektą], ir ministrai nuspręs“, – pabrėžė J. Borrelis.
Jam kalbant Kremlius pranešė, kad V. Putinas ketina pasiruošęs pripažinti separatistų įkurtas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai šaukia nacionalinio saugumo tarybos posėdžius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė sušaukęs savo pagrindinius padėjėjus kariuomenėje ir saugumo tarnybose, aukšto rango Rusijos pareigūnams paraginus prezidentą V. Putiną pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę.
„Atsižvelgdamas į pareiškimus, išsakytus Rusijos Federacijos saugumo tarybos susitikime, skubiai surengiau konsultacijas su [Prancūzijos prezidentu] Emmanueliu Macronu ir Olafu Scholzu bei sušaukiau Nacionalinę saugumo ir Nacionalinę gynybos tarybas“, – sakoma V. Zelenskio „Twitter“ pranešime.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas taip pat pranešė, kad šaukia skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį, siekdamas aptarti karinį konfliktą Ukrainoje, skelbia Eliziejaus rūmai.
Rusijos vadovaujamų ir remiamų separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos regionų atstovai anksčiau pirmadienį kreipėsi į Vladimirą Putiną, ragindami jį pripažinti apsiskelbusių Donecko bei Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę. V. Putinas pareiškė, kad sprendimas bus priimtas dar pirmadienį.
Rusijos Dūma prieš savaitę taip pat pritarė kreipimuisi į V. Putiną, kad jis pripažintų šių regionų nepriklausomybę.
Rusija yra išdavusi pasus šimtams tūkstančių žmonių separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose. 2014 m. Maskva aneksavo Krymo pusasalį ir pradėjo karinę agresiją Rytų Ukrainoje.
Separatistų kontroliuojamų teritorijų pripažinimas nepriklausomomis valstybėmis būtų Vakarų remiamų susitarimų pažeidimas.
Tuo metu ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau įspėjo, kad jei Maskva imsis veiksmų pripažinti separatistų kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, „Rusija de facto ir de jure pasitrauks iš Minsko susitarimų su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.
„Mes jau perspėjome savo partneres dėl šios pozicijos“, – sakė D. Kuleba, kalbėdamas prieš Rusijos parlamento balsavimą.
Rusijos Valstybės Dūmos raginimas pasigirdo vykstant intensyvioms diplomatinėms pastangoms, kad būtų išvengta Rusijos invazijos į savo kaimynę. Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 150 tūkst. karių, nuogąstaujama, kad invazija gali įvykti bet kuriuo metu. Vakarai skelbia, kad Maskva bando tam sukurti pretekstą.
Suintensyvėjus apšaudymams Maskvos remiamų separatistų lyderiai Donecko ir Luhansko srityse paskelbė apie visuotinę mobilizaciją ir civilių gyventojų evakuaciją iš savo kontroliuojamų teritorijų į Rusiją.
V. Putinas pirmadienį nurodė sušaukęs Valstybės saugumo tarybą išnagrinėti Rytų Ukrainos separatistų prašymo pripažinti jų nepriklausomybę.
Vėliau jis pareiškė sprendimą priimsiąs dar pirmadienį, tačiau esą Maskva šių teritorijų neprisijungtų prie Rusijos.
Apkaltino Kijevą
V. Putinas pareiškė, kad dabartinė Ukrainos valdžia nesiruošia laikytis Minsko susitarimų ir apie tai kalba aukščiausiu lygmeniu.
„Šiandieninė Kijevo valdžia nė nesiruošia jo (Minsko susitarimų priemonių paketo) vykdyti. Maža to, ji apie tai ne kartą pareiškė viešai – ir dar pačiu aukščiausiu valstybiniu lygiu: ir užsienio reikalų ministrų, ir Saugumo tarybos lygmeniu“, – kalbėjo V. Putinas neeiliniame Valstybės saugumo tarybos posėdyje.
„Visiems aišku: niekas tikrai nieko nedarys pagal šį Minsko priemonių paketą“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Nors, anot jo, „Rusija dėjo ir tebededa pastangas, kad visi sudėtingi, tragiški įvykių raidos momentai būtų išspręsti taikiomis priemonėmis“.
„Na štai, šiandien turime tai, ką turime“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
