Naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas pirmąją darbo dieną jau vykdo, ką pažadėjo – gražina sienas laisvai prekybai. Nors būtent prekybą be muitų kadenciją baigęs Barackas Obama matė kaip Amerikos ekonomikos variklį. Donaldas Trumpas nurodė pasitraukti iš daug metų rengtos laisvos prekybos sutarties su dvylika Ramiojo vandenyno šalių. Ir pažadėjo nuolaidų toms kompanijoms, kurios gamins produktus Amerikoje.
D. Trumpas permainų imasi nelaukdamas, kol Senatas patvirtins jo komandą. Pirmadienį turėtų būti pritarta naujajam Centrinės žvalgybos vadovo Mike`o Pompeo kandidatūrai. Jam teks gesinti aistras po to, kai D. Trumpas ne kartą menkino žvalgybininkus. Kelią į valstybės sekretoriaus postą skinasi ir Rexas Tillersonas.
Ryžtingai, be jokių skrupulų D. Trumpas griauna savo pirmtako darbus, nes būtent tai žadėjo savo rinkėjams. D. Trumpas jau inauguracijos dieną nurodė stabdyti B. Obamos sveikatos draudimo politiką. O dabar žengia toliau – nurodo trauktis iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties.
Po septynerių metų derybų, praėjusių metų pradžioje, Jungtinės Valstijos su dvylika ramiojo vandenyno šalių, tarp kurių Japonija, Australija ir Meksika, sutarė dėl laisvos prekybos. Sutartis svarbi ne tik dėl prekybos be muitų, bet ir politiškai – taip siekta sumažinti Kinijos ekonominę galią. Ir tai buvo vienas svarbiausių B. Obamos užsienio politikos palikimų.
„Tai, ką mes ką tik padarėme, yra didis dalykas Amerikos darbininkams“, – tikina JAV prezidentas D. Trumpas.
D. Trumpas ketina naikinti ir jau kelis dešimtmečius galiojančią laisvos prekybos sutartį su Meksika ir Kanada. Nors ekonomistai sako, kad tik penktadalis žmonių pramonėje darbo neteko dėl laisvos prekybos, visi kiti – dėl lengvai nesustabdomos globalizacijos ir technologijų. Tačiau D. Trumpas mano, kad būtent laisva prekyba – didžiausia nedarbo priežastis. Tad šiandien susitikęs su verslininkais pažadėjo jiems mažesnius mokesčius.
„Norime vėl patys gaminti produktus. Nenorime juos tik atsigabenti. Tai nereiškia, kad nenorime prekiauti, nes mes prekiausime, tik norime produktus gaminti čia. Tam pritartų ir pirmieji šios didžios šalies vadovai. Gaminsime produktus patys, mes tą padarysime. Ir kompanijos, kurios gamins produktus čia, sulauks papildomos paramos“, – žada D. Trumpas.
D. Trumpo vyriausybės nariai, atrodo, įtikina senatorius dėl savo tinkamumo ir dauguma jų gali tikėtis lengvo patvirtinimo. Tačiau kol kas darbą pradėjo tik du jo kabineto nariai – Gynybos ir nacionalinio saugumo sekretoriai.
Paramą Senate jau užsitikrino ir kandidatas į valstybės sekretoriaus postą – Rexas Tillersonas. Nors nerimą kėlė jo verslo ir ne tik ryšiai su Kremliaus aplinka, tačiau jam pavyko įtikinti, kad jis Rusiją laiko grėsme. Juo patikėjo net toks Kremliaus kritikas kaip Johnas McCainas, nors prieš kelias savaites paklaustas, ar balsuos už R. Tillersoną, atšovė – tai įmanoma, kaip ir tai, kad ir kiaulės gali skraidyti.
Kiek užtruko ir naujojo Centrinės žvalgybos agentūros vado paskyrimas. Demokratams Senate užkliuvo M. Pompeo neaiškus požiūris į kankinimų uždraudimą ir Gvantanamo kalėjimo uždarymą, jis dar prieš metus yra sakęs, kad Edwardą Snowdeną už slaptų duomenų atskleidimą reikėtų nubausti mirties bausme.
„Gėda, kad CŽA iki šiol neturi naujo direktoriaus, kuris galėjo būti šalia prezidento, kai jis lankėsi agentūroje. Senato demokratai vilkina M. Pompeo paskyrimą ir žaidžia politiką su nacionaliniu saugumu“, – piktinasi JAV prezidento atstovas spaudai Seanas Spiceris.
Politiką žaidžia visi. Nors visos D. Trumpo vyriausybės dar nėra, tačiau jis atrodo nusiteikęs karingai. Tik kol kas laukiama, kada po sprendimų griauti bus sprendimai statyti, ir čia ne apie sieną su Meksika.
