Pasaulyje

2022.01.15 17:02

Hanna Ojanen. Atgijo diskusijos dėl narystės NATO – jei stos Švedija, nedels ir Suomija

Hanna Ojanen, Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) valdybos narė, LRT.lt2022.01.15 17:02

Yra trys pagrindinės priežastys, dėl kurių Suomija galiausiai galėtų prisijungti prie NATO. Tačiau nė viena iš jų nėra pakankamai svari, kad galėtų sąlygoti pokyčius – kol kas, Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) tinklalapyje rašo tarybos valdybos narė Hanna Ojanen.

Tradicinė Suomijos prezidento Naujųjų metų kalba paprastai lieka nepastebima už šalies ribų. Tačiau šiais metais Sauli Niinisto pasisakymas paskatino leidinį „The Financial Times“ paskelbti straipsnį, pavadinimu „Suomija, nepaisydama Rusijos, primygtinai reikalauja savo teisės stoti į NATO“.

Ši tema sulaukė nemenko susidomėjimo ir Suomijoje, o laikraštis „Helsingin Sanomat“ pasistengė savo skaitytojams išsamiai paaiškinti visą stojimo procesą. Tačiau ar tikrai Suomijos narystė NATO yra tikėtina? Netrukus po to S. Niinisto parašė, kad jis nepasakė nieko naujo, ko nebuvo paminėjęs savo kalbose gruodį, ir pažadėjo aiškiai pranešti apie bet kokius pozicijos pokyčius. Iš tiesų, prezidentas pakartojo gerai apmąstytus – ir svarbius – žodžius, kad „Suomijos veiksmų laisvė ir pasirinkimo teisė numato galimybę jungtis į karines sąjungas ir kreiptis dėl narystės NATO, jei mes patys taip nuspręstume“.

Šios pozicijos laikosi ir ministrė pirmininkė Sanna Marin. Ir tiesa, kad gruodžio mėnesį Vladimiro Putino išsakyti perspėjimai dėl NATO plėtros per daug nepakeitė Suomijos pasisakymų šiuo klausimu esmės.

Tačiau įspėjimai sulaukė atsako, o politinių lyderių žodžiai rodo, kuria linkme padėtis gali keistis. S. Niinisto sausio 1 dienos kalboje perspėjo, kad pastarieji Rusijos ultimatumai JAV ir NATO prieštarauja Europos saugumo tvarkai. Ministrė pirmininkė paminėjo ESBO principus, o prezidentas atkreipė dėmesį į „suverenią visų valstybių lygybę kaip pagrindinį principą, kurį visi turėtų gerbti“ – ši frazė turėtų būti girdėta Rusijos Vyriausybės atstovams.

Šiandieniniame greitai besikeičiančiame pasaulyje net ir paprastai lėtai besirutuliojantys procesai gali staiga paspartėti. Kokie lemiami veiksniai Suomijos atveju galėtų pakeisti svarstymų šalies viduje pusiausvyrą ir išjudinti ją narystės NATO link?

Pirmasis akivaizdus atsakymas į šį klausimą yra Rusija. Ši šalis yra pagrindinė priežastis Suomijai stoti į NATO, o kartu ir pagrindinė priežastis to nedaryti. Vienintelė Rusija kelia Suomijai saugumo problemų, tačiau tik Rusija neigiamai reaguotų, jei Suomiją nuspręstų tapti NATO nare.

Šis klausimas jau kurį laiką brendo. Suomijos užsienio reikalų ministerija buvo užsakiusi 2016 metais paskelbtą ataskaitą „Galimos Suomijos narystės NATO padariniai“, kurią surašė Suomijos, Švedijos ir Prancūzijos ekspertai. Nors joje prognozuojama arši pradinė Rusijos reakcija į Suomijos prisijungimą prie aljanso, ji taip pat numato tylų susitaikymą ir galutinį pritarimą, kai plėtra jau bus įvykusi. Taigi, nors narystės galimybė neatmetama, ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad toks esminis pokytis turėtų būti tik ilgalaikis žingsnis, o ne trumpalaikis atsakas.

Antrasis atsakymas į klausimą, kas pastūmėtų Suomiją link NATO, būtų aiškus visuomenės nuomonės pokytis ir tai, kaip politikams pavyktų jį išnaudoti. Visuomenės nuomonės apklausos šalies viduje rodo šiek tiek ūgtelėjusius skaičius NATO naudai ir sumažėjusį pasipriešinimą karinėms sąjungoms. Visgi, jei tikėsime apklausomis, tik 24–26 procentai pasisako už narystę, o 51 procentas jai prieštarauja. Kaip tai pasireiškia per formalius procesus, lieka neaišku – anksčiau referendumas galėjo būti tinkamiausia priemonė apsispręsti dėl tokio reikšmingo pokyčio.

Tačiau plebiscitų keliami pavojai, įskaitant galimybę įsikišti išorinėms jėgoms, dabar dažnai įvardijami viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vengiama juos organizuoti, nors demokratijos požiūriu tai yra nemenka problema. Galbūt palaikymą būtų galima išmatuoti pagal parlamento rinkimų rezultatus. Viena partija – centro dešiniųjų Nacionalinė koalicija – už narystę pasisako nuo 2006 m., ta linkme pastaruoju metu vis dažniau kalba ir kai kurie Žaliųjų partijos atstovai. Tačiau kitos didžiosios partijos nusiteikusios ne taip palankiai.

Kol jokia politinė partija nesiima vadovauti diskusijoms ir nėra požymių, kad viešoji nuomonė savaime imtų sparčiai keistis, mažai tikėtina, kad vidinė dinamika pastūmėtų Suomiją link NATO.

Tačiau lemiamą vaidmenį gali suvaidinti kitas išorinis žaidėjas. Jei Švedija kreiptųsi dėl narystės NATO, Suomija netruktų pasekti jos pavyzdžiu. Bet ką darys Švedija? Nors Stokholmas labiau nei anksčiau bando derinti savo politiką su Suomijos, Švedija nebūtinai pasektų Suomija, jei ši tokį žingsnį žengtų pirmoji.

Švedijai būtų paprasčiau būti apsuptai NATO šalių, nei Suomijai atsidurti tarp NATO narės Švedijos ir Rusijos. Jeigu Švedija kada nors nuspręstų stoti į aljansą, jai greičiausiai prireiktų kitų priežasčių, labiau moralinių ir principingų – apie tai galbūt savo naujametinėje kalboje užsiminė ir S. Niinisto, panašu, kad tyčia paminėjęs šią šalį, sakydamas, kad „dėl keleto valstybių narių, taip pat Švedijos ir Suomijos, suvereniteto keliamas klausimas iš už Sąjungos ribų“.

Panašu, kad suvereniteto akcentavimas S. Niinisto kalboje susilaukė atgarsio, nes Švedijos ministras pirmininkas jau aptarė su juo šį klausimą. Glaudus abiejų šalių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje turėtų reikšti, kad jos greičiausiai pasitars tarpusavyje, prieš viešai paskelbdamos tokį svarbų sprendimą. O veikdamos kartu jos galėtų sudaryti palankias sąlygas narystei.

Taigi, nors antraštės, bylojančios apie galimą Suomijos narystę NATO, gali būti klaidinančios, straipsnio potekstė leidžia manyti, kad situacija nebėra tokia statiška.

Hanna Ojanen yra Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) valdybos narė ir Tamperės universiteto (Suomija) tyrimų vadovė.

Jos komentaras pasirodė ECFR tinklalapyje ir LRT.lt yra perspausdintas su ECFR sutikimu. Originalią publikaciją anglų kalba galite rasti čia.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt