Pasaulyje

2022.01.14 19:41

NATO daliniai Baltijos šalyse, o rusų kariai – JAV pašonėje: kas laukia po Maskvos ir Vakarų derybų

Julius Palaima, LRT.lt2022.01.14 19:41

Po Vakarų ir Rusijos derybų dėl situacijos prie Ukrainos apčiuopiamų rezultatų nematyti. Vakarams įspėjant, kad karo tikimybė yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, Maskva toliau žvangina ginklais ir ieško preteksto agresijai. Tvyrant įtampai, JAV ir Europos pareigūnai tikina esantys pasiruošę dislokuoti dar daugiau karių Lietuvoje ir kitose NATO rytinėse valstybėse, kad taip jas apsaugotų nuo galimų Rusijos atakų.

Sutarė tęsti dialogą

NATO ir Rusijai šią savaitę derantis pavyko pasiekti minimalų rezultatą – abi pusės sutarė atnaujinti diplomatinį dialogą ir susiderėjo atidaryti ambasadas Briuselyje ir Maskvoje, rašė euobserver.

Aljansas taip pat pasiūlė ateityje surengti keletą susitikimų, kuriuose būtų aptartos naujos karinių pratybų ir raketų dislokavimo Europoje taisyklės.

„Mes aiškiai pasakėme, kad [norėtume] iš tikrųjų iš naujo atidaryti, atkurti NATO biurą Maskvoje ir Rusijos misiją NATO, nes tikime tolesniu dialogu“, – sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Tiek Rusija, tiek NATO sąjungininkės išreiškė poreikį atnaujinti dialogą ir išnagrinėti būsimų susitikimų tvarkaraštį“, – pridūrė jis.

Tačiau bendri Rusijos ketinimai po šią savaitę vykusių derybų taip ir liko neaiškūs, o trečiadienį, sausio 12-ąją, pranešta, kad jos kariai vis dar telkiami prie Ukrainos sienų.

Neaiškios nuotaikos buvo jaučiamos ir po Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdžio, kuriame dalyvavo ir Ukrainos atstovai.

„Šiandien ESBO atstovai pasiūlė pratęsti dialogą dėl Europos saugumo. Tam pritarė didelė dalis ESBO narių“, – žurnalistams aiškino nuolatinis JAV pasiuntinys ESBO organizacijoje Michaelas Carpenteris.

Tuo pat metu JAV pareigūnas tikino, kad, nepaisant to, Vakarai turi „pasiruošti galimai konflikto eskalacijai“.

„Ukraina dalyvavo ESBO posėdyje, todėl įžvelgiame tikros vertės šios dienos diskusijoms. Ukraina dar kartą pabrėžė Minsko susitarimų svarbą. Sutinkame, kad 2015 metais priimtų Minsko susitarimų turėtų būti laikomasi.

Tačiau Rusija pati neišpildė šio susitarimo punktų“, – kalbėjo JAV nuolatinis pasiuntinys ESBO Michaelas Carpenteris.

„Mes į derybas žiūrime labai rimtai. Mes žvelgiame į rimtą dvišalį dialogą, tačiau nesiruošiame pažeisti Helsinkio akto ar kitų sutarčių, kurias laikome pamatinėmis, kad patenkintume Maskvą“, – pridūrė ambasadorius.

Pasak jo, „jei rusai pasitrauks iš derybų, tai tik parodys, kad jie niekada ir nenorėjo problemų išspręsti diplomatiniu būdu“.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis taip pat pareiškė, kad deramų derybų su Rusijos valdžios pareigūnais dėl Ukrainos likimo negali būti tol, kol Maskva prie šios valstybės sienų telkia karius.

„Rusijos dalinių judėjimas yra spaudimo dalis“, – J. Borrellis sakė žurnalistams prieš susitikimą su ES gynybos ir užsienio reikalų ministrais.

„Neaiškus Maskvos požiūris“

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai mano, kad Maskva nori parodyti, jog „derybos su Vakarais dėl Ukrainos niekur neveda ir nėra sėkmingos“.

„Manau, dauguma žmonių laikosi tam tikros norminės prielaidos, kad geriau kalbėtis tarpusavyje, o ne kariauti. Vis dėlto tai, ko Rusija prašo iš NATO, yra tiek neįmanoma, kad meta ilgą abejonių šešėlį dėl tikrojo jos požiūrio į šias derybas.

Deja, vis labiau atrodo, kad kuriamas tam tikras pretekstas, kad Rusijos vadovybė galėtų viešai pasakyti: žiūrėkite, mes iš visų jėgų stengėmės būti diplomatiški ir tai niekur nenuvedė“, – LRT.lt derybas vertino Greifsvaldo universiteto Vokietijoje dėstytojas Andris Banka.

„Nė viena pusė tikrai nesitikėjo, kad susitarimai bus pasiekti taip greitai, jau pirmame derybų rate. Pagrindiniai skirtumai tokiais klausimais kaip Vašingtono sutarties 10 straipsnis (vykdoma atvirų durų politika) aiškiai išryškėjo ir išliks.

Tačiau Rusijos pusė neatmetė tolesnių derybų, ypač tais klausimais, kuriuos NATO šalys pasirengusios aptarti: (vidutinio nuotolio) raketų sistemų pozicionavimas ar dislokavimas, tam tikrų karinių pratybų mastas ir diplomatinių kanalų atkūrimas“, – kiek pozityviau apie derybas kalbėjo Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje (ICDS) tyrėjas Kalevas Stoicescu.

Jo kolega iš ICDS centro jaunesnysis analitikas Kaarelis Kullamaa pridūrė, kad didelio proveržio šią savaitę vykusiose derybose nebuvo.

„Proveržio derybose nebuvo. Vis dėlto reikalavimų tiesmukiškumas paskatino sąjungininkus užimti aiškesnes pozicijas dėl grėsmės, o tai ilgalaikėje perspektyvoje yra teigiamas pokytis. Sėsti prie stalo ir susitarti dėl pratybų skaidrumo, kibernetinių grėsmių mažinimo ir diskusijų su Rusija dėl ginkluotės kontrolės – tiek tradicinių, tiek branduolinių ginklų ar raketų judėjimo – tikrai yra geriau, o ne apsimesti, kad konfrontacijos nėra“, – vertinimą pateikė ICDS jaunesnysis analitikas.

Rusija pagrasino JAV

Kremlius ketvirtadienį sakė, kad jei JAV paskelbtų bet kokias asmeniškai prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ar jo aplinką nukreiptas sankcijas, nutrūktų dvišaliai ryšiai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį nurodė, kad „itin neigiamai“ vertina JAV sankcijas, ypač tuo metu, kai vyksta „nesėkmingos“ derybos. Pasak jo, kalbos apie sankcijas nepadeda sukurti „konstruktyvaus dialogo“.

Nepaisant to, D. Peskovo teigimu, Rusijai „nestinga valios“ tęsti pokalbius, tačiau Maskva teigia norinti matyti „konkrečius rezultatus“. Kremliaus atstovas pridūrė, kad Rusija artimiausiomis dienomis tikisi atsakymų raštu į šalies saugumo reikalavimus.

Tuo metu Rusijos senatorius, parlamento aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas derybas tarp NATO ir Maskvos įvertino dar vaizdžiau, pavadindamas jas „nei žuvimi, nei mėsa“.

Žibalo į ugnį po derybų įpylė ir Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Jo teigimu, Maskva pasirengusi į JAV pašonę, t. y. Kubą ir Venesuelą, nusiųsti savo karių, jei NATO nesutiks su iškeltais saugumo reikalavimais.

„Viskas priklauso nuo amerikiečių kolegų veiksmų“, – aiškino S. Riabkovas.

LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad tikėtinos ir tolesnės Rusijos provokacijos prie Ukrainos sienų bei bandymai spausti Vakarus.

„Negalime atmesti galimybės, kad Rusijos operacijas Ukrainoje lydės tam tikros provokacijos, siekiant išbandyti vidinę ir Aljanso sanglaudą, sukelti sumaištį ir pasėti nerimą“, – Kremliaus galimus ateities planus vertino K. Kullamaa.

„Rusija toliau spaus NATO ir Vakarus pirmiausia atsisakyti Ukrainos, o paskui daryti daugiau nuolaidų, taip silpnindama Aljanso rytinio flango gynybą. Kalnų Karabacho, o pastaruoju metu ir Kazachstano atvejis parodė, kad Rusija nori išstumti Vakarus iš visos buvusios sovietinės erdvės (išskyrus Baltijos šalis) ir laisvai jas kontroliuoti“, – sakė ICDS analitikas K. Stoicescu.

„NATO tesės pažadus“

Šią savaitę tiek JAV, tiek NATO pareigūnai užsiminė, kad Maskvai toliau telkiant karius prie Ukrainos sienų ir galimai ruošiantis pulti Ukrainą į rytinį Aljanso flangą, taip pat į Baltijos šalis gali būti siunčiama karių, kad saugotų šalių teritoriją.

Apie tai šią savaitę užsiminė ir JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas.

„Mes turime šventą pažadą NATO rytiniams sąjungininkams“, – komentare LRT.lt nurodė ambasadorius.

Tai, kad karinis aljansas svarsto dislokuoti papildomas pajėgas, pozityviai vertina ir ekspertai.

Jie tikina, kad tokia galimybė tikrai nėra laužta iš piršto.

„Manau, kad NATO sąjungininkai, įskaitant JAV, padarys tai, ką pažadėjo padaryti. Rusija puikiai žino savo elgesio nuo 2014 metų pasekmes (eFP (NATO sustiprinta priešakinio buvimo kovinė grupė) ir kitos atgrasymo bei gynybos priemonės), o dabar žino apie papildomas priemones, kurios būtų taikomos esant panašiam ar dar blogesniam Maskvos elgesiui. Tačiau pagrindinė atgrasymo priemonė išlieka Ukraina“, – tikino ICDS analitikas K. Stoicescu.

Pirmuosius Aljanso sąjungininkų veiksmus stiprinant saugumą Baltijos šalyse jau buvo galima matyti šią savaitę.

Danija paskelbė, kad į Lietuvą papildomai siųs 4 F-16 naikintuvus saugoti šalies teritorijos.

„Pavyzdžiui, Danija visai neseniai nusprendė į Estiją išsiųsti fregatą su 160 žmonių ir 4 naikintuvais F16, kad padidintų atgrasymą Baltijos šalyse. Tačiau svarbu atsiminti, kad NATO karių skaičius Baltijos šalyse ir Lenkijoje tikrai nepalyginamas su Rusijos pajėgomis regione. Todėl neturėtume klausyti Kremliaus teiginių, kad nedidelis NATO karių skaičius regione kelia grėsmę Rusijos saugumui“, – kolegai antrino K. Kullamaa.

Greifsvaldo universiteto politologas A. Banka taip pat teigė, kad šiomis dienomis verta prisiminti NATO sąjungininkų veiksmus po Rusijos agresijos ir karų sukėlimo Sakartvele ir Ukrainoje.

„Galime prisiminti, kad NATO iš pradžių net neturėjo numatytų atvejų planų Baltijos šalims ginti (2004–2009 m.). Tik po Rusijos ir Sakartvelo karo NATO sąjungininkai pagaliau juos įvedė. Tas pats ir su 2014 metų Ukrainos krize. Prieš tai NATO karinės infrastruktūros Baltijos šalyse buvo labai mažai – praktiškai buvo vykdoma tik oro policijos misija. Būtent Krymo užėmimas paskatino daug stipresnį sąjungininkų vaidmenį Baltijos šalyse per vadinamąjį sustiprintą buvimą priešakyje (eFP). Tikrai nenustebčiau, jei didelė pakartotinė invazija į Ukrainą sukeltų tokią pat dinamiką“, – LRT.lt kalbėjo ekspertas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt