Pasaulyje

2022.01.13 21:59

Negąsdina nei bausmės, nei vertimas meluoti, kaip pietuose baisu: perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos grįžta

LRT.lt2022.01.13 21:59

Kai kuriems iš Šiaurės Korėjos pabėgusiems asmenims sunku išlaikyti darbą ar dirbti visuomenėje, kurioje jie jaučiasi pašaliniai. Kai kuriems vienintelis sprendimas yra grįžti atgal, nepaisant su tuo susijusių pavojų, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Pietų Korėjoje plačiai diskutuojama, kodėl šiaurės korėjietis, kuris tik 2020 m. lapkritį pabėgo į pietus, neseniai pasitraukė į demilitarizuotą zoną, kad grįžtų į Šiaurę.

Kai kurie perbėgėliai į Pietus sako, kad kartais kitiems sunku suprasti spaudimą, kurį jie patiria bandydami įsitvirtinti šalyje, kurios gyvenimo būdas kardinaliai skiriasi nuo to, ką jie iki tol buvo patyrę.

Viena perbėgėlė, kurios teta taip pat grįžo į Šiaurę, DW sakė, kad Šiaurės Korėjoje likusios šeimos ilgesys buvo lemiamas veiksnys, paskatinęs ją grįžti, nepaisant gresiančios Kim Jong Uno režimo bausmės.

Žiniasklaidos pranešimuose apie šeštadieninį „bumerango pabėgimą“ iš pradžių buvo kritikuojami labiausiai įtvirtintą sieną pasaulyje saugantys kariškiai už tai, kad nesutrukdė vien tik pavarde Kimas įvardijamam vyrui pasiekti Šiaurės Korėjos.

Pabėgimų per demilitarizuotą zoną (DMZ) pasitaiko retai. Tai 248 kilometrų ilgio, 4 kilometrų pločio siena, iš abiejų pusių apsaugota sausumos minomis ir prieštankiniai ežiais, saugoma karių ir apjuosta spygliuota viela.

Pietų Korėjos kariuomenė visuomet griežtai kritikuojama, kai kas nors sugeba nepastebėtas kirsti DMZ.

„Rimta“ sienos stebėjimo nesėkmė

Reaguodama į kritiką, Pietų Korėjos kariuomenė trečiadienį atsiprašė, kad sukėlė visuomenės susirūpinimą dėl šalies saugumo užtikrinimo.

„Labai apgailestauju, kad dėl šio incidento kilo tiek nuogąstavimų, – įstatymų leidėjams sakė Jungtinio vadų štabo pirmininkas generolas Won In-choulas. – Pažadu dėti visas pastangas, kad panašūs incidentai nepasikartotų.“

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas šį incidentą pavadino „rimta“ sienos stebėjimo nesėkme, kuri neturėtų pasikartoti. Pasak jo atstovės Park Kyung-mee, prezidentas įsakė atlikti specialią kariuomenės bendro saugumo užtikrinimo patikrą.

Be kritikos kariuomenei, kyla klausimų, kodėl perbėgėlis nusprendė grįžti į šalį, kurioje gyvenimas atrodo daug sunkesnis, bent jau žiūrint iš šalies.

Sunku prisitaikyti visuomenėje
Pranešama, kad vyrui buvo pavykę gauti tik kiemsargio darbą ir jam buvo sunku sudurti galą su galu. Susivienijimo ministerija, kuriai pavesta visus perbėgėlius supažindinti su gyvenimu Pietuose, teigia, kad vyras gavo finansinę paramą, pagalbą ieškant būsto ir darbo, jam buvo užtikrinta medicininė priežiūra.

Vis dėlto iš daugiau nei 30 tūkst. šiaurės korėjiečių, pasiryžusių leistis į pavojingą kelionę į Pietus, per pastarąjį dešimtmetį mažiausiai 30 nusprendė grįžti į tėvynę.

„Kiekvieno sugrįžtančiojo motyvai skirtingi, – sako Chan-yang Ju, 2010 m. pabėgusi iš savo namų Čondžine, tolimuosiuose Šiaurės Korėjos šiaurės rytuose. – Kai kuriems žmonėms sunku čia išlaikyti darbą, kitiems sudėtinga prisitaikyti dėl kultūrinių skirtumų, o kai kurie jaučiasi diskriminuojami.“

Nors trisdešimtmetė Chan-yang Ju nesistengia slėpti ryškaus Šiaurės Korėjos akcento, kiti perbėgėliai skundžiasi, kad dėl to jie tampa nepageidaujamo smalsumo objektu.

Kartą jos tetai taksi vairuotojas liepė išlipti iš mašinos, kai pasiteiravęs apie moters akcentą išgirdo, jog ji yra perbėgėlė. Anot jos, daugelis, ypač vyresnio amžiaus, žmonių atsargiai žiūri į šiaurės korėjiečius, nes puikiai prisimena žiaurų 1950–1953 m. Korėjos karą, rašo DW.

Pabėgimas atgal į Šiaurę

Visgi incidentas su taksi vairuotoju nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl Chan-yang Ju teta nusprendė grįžti į Šiaurę, nors Pietuose gyvenantys jos šeimos nariai maldavo to nedaryti.

„Mano tėvo vyresnioji sesuo į Pietus atvyko maždaug 2015 m., Šiaurėje palikusi vienintelę dukrą, – pasakoja Chan-yang Ju. – Ji dirbo gydytoja, todėl buvo svarbus asmuo Šiaurės Korėjos visuomenėje, o jos dukra taip pat pasirinko gydytojos profesiją ir nenorėjo išvykti iš Šiaurės.“

Chan-yang Ju tetai iš pradžių buvo sunku įsikurti Pietuose. Kad galėtų dirbti gydytoja, ji turėjo įgyti naują kvalifikaciją, tačiau jai nepavyko, ir moteris buvo priversta dirbti restorane. 2018 m. ji nusprendė grįžti atgal, nors jos brolis maldavo neišvykti.

„Nuo tada, kai ji grįžo, apie ją praktiškai nieko negirdėjome, nes jai būtų per daug pavojinga, jei bandytume su ja susisiekti, – sako Chan-yang Ju. – Tačiau girdėjome, kad ji yra verčiama lankytis susitikimuose su žmonėmis, kur turi pasakoti, jog pabėgo į Pietus, bet gyvenimas ten toks baisus, kad teko grįžti. Tai propaganda, tačiau dabar ji neturi kito pasirinkimo.“

Casey Lartigue yra Seule įsikūrusios organizacijos „Freedom Speakers International“, padedančios perbėgėliams išmokti anglų kalbą, idant jie turėtų geresnes įsidarbinimo galimybes, įkūrėjas ir vienas iš vadovų. Jis teigia girdėjęs daugybę istorijų apie sunkumus, su kuriais susiduria perbėgėliai, pasiekę tai, ką gyvendami Šiaurės Korėjoje laikė išsvajotu rojumi, rašo DW.

Ieškant to, kas sava

„Net tų perbėgėlių iš Šiaurės Korėjos, kurie sėkmingai įsitvirtino Pietų Korėjoje šeimose kartais kyla problemų, kurios gali paskatinti grįžti, – sako C. Lartigue`as. – Kai kurie iš jų buvo įkalinti Kinijoje po to, kai grįžo padėti vaikams ar giminaičiams, ir priverstinai grąžinti į Šiaurės Korėją.“

„Yra tekę girdėti ir apie tokius atvejus, kai perbėgėlis iš Šiaurės Korėjos grįžta į Šiaurės Korėją, kad perduotų pinigų artimiesiems, nes nepasitiki brokeriais, kad pagelbėtų į bėdą patekusiam giminaičiui ar net padėtų pabėgti tiems, kurie nesiryžta to daryti patys vieni, – pasakoja jis. – Gali kilti klausimas, kodėl žmonės grįžta į Šiaurės Korėją, tačiau kartais problemos, su kuriomis žmogus susiduria gyvendamas Pietų Korėjoje, gali atrodyti sudėtingesnės nei įprastas gyvenimas Šiaurės Korėjoje.“

O kitiems gal pagrindinė priežastis yra grįžimas ten, kur jautiesi savu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt