Pasaulyje

2021.12.07 19:20

JT teismas: Armėnija ir Azerbaidžanas turi „negilinti“ konflikto

BNS2021.12.07 19:20

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas antradienį įpareigojo Armėniją ir Azerbaidžaną vengti gilinti tarpusavio ginčą, kol bus nagrinėjama platesnė byla dėl pernai kilusio karo tarp abiejų Kaukazo šalių.

Azerbaidžanas taip pat privalo užtikrinti geras sąlygas karo belaisviams, sučiuptiems per 2020 metų karą dėl Kalnų Karabacho, saugoti kultūros paveldą ir vengti „rasinės neapykantos kurstymo“ armėnų atžvilgiu, sakoma Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) pranešime.

Šios buvusios sovietinės respublikos pateikė viena kitos atžvilgiu prašymus Teismui taikyti nepaprastąsias priemones dėl įtariamų sutarties, draudžiančios rasinę diskriminaciją, pažeidimų.

„Abi šalys iki teismo turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių paaštrinti arba pratęsti ginčą, arba padaryti jį sunkiau išsprendžiamą“, – sakė TTT vyriausioji teisėja Joan Donoghue.

TTT įpareigojimai, kurie yra privalomi vykdyti, nors Teismas ir neturi realių priemonių jų vykdymui užtikrinti, numatyti platesnės bylos nagrinėjimo periodui, galinčiam užtrukti ne vienus metus.

TTT buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo ginčams tarp Jungtinių Tautų narių spręsti.

Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.

Dešimtmečius tvyranti įtampa dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono pernai rudenį peraugo į šešias savaites trukusį karą, pareikalavusį daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių. Susirėmimai baigėsi lapkritį, tarpininkaujant Rusijai pasiekus ugnies nutraukimo susitarimą. Pagal jį Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį kontroliuotų rajonų.

Azerbaidžanas privalo „saugoti nuo smurto ir kūno sužalojimo“ visus belaisvius, patekusius į Baku rankas per pernykštį konfliktą dėl separatistinio regiono, ir užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi teisėtai, nurodė teismas.

TTT taip pat įpareigojo Baku „vengti kurstyti rasinę neapykantą ir diskriminaciją [armėnų atžvilgiu], įskaitant jos pareigūnus ir institucijas“.

Azerbaidžanas privalo užkirsti kelią vandalizmui ir niekinimui, nukreiptam prieš armėnų kultūros objektus, įskaitant bažnyčias, sakoma teismo nutarime.

„Neapykanta ir diskriminacija“

Baku jau nurodė pašalinti vaškines armėnų karių figūras iš Azerbaidžano „karo trofėjų parko“. To prašė Armėnija dėl šių figūrų „armėnofobinių bruožų“, nurodė Teismas.

TTT taip pat nurodė Azerbaidžanui ir Armėnijai „imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias [abipusiam] rasinės neapykantos ir diskriminacijos kurstymui ir propagavimui“.

Azerbaidžano atveju nurodymas apima „pareigūnus ir institucijas“, o Armėnijos atveju Teismas paminėjo „organizacijas ir privačius asmenis“.

Tačiau TTT atmetė Azerbaidžano bandymą priversti Armėniją nebedėti sausumos minų ir perduoti minų laukų žemėlapius. Teismas nurodė, kad šios srities sutartis dėl nediskriminavimo neapima.

Per Teismo posėdžius spalio mėnesį Armėnija ir Azerbaidžanas svaidėsi abipusiais kaltinimais pažeidus keliose TTT bylose figūravusią JT sutartį – Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (CERD).

Armėnija per tuos posėdžius kaltino Azerbaidžaną kurstant „neapykantos ciklą“, o Azerbaidžanas kaltino Armėniją „etniniu valymu“.

Šeštadienį Azerbaidžanas paskelbė, kad paleido 10 armėnų karių, sučiuptų per naujas praėjusio mėnesio kovas po derybų tarpininkaujant Rusijai.

Armėnija mainais perdavė minų laukų žemėlapius.

Apsikeitimas įvyko Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Aliyevui ir Armėnijos premjerui Nikolui Pašinianui praėjusią savaitę per retą susitikimą, surengtą Rusijos Sočio kurorte, sutarus mažinti įtampą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt