Pasaulyje

2021.12.07 22:10

Anušauskas apie įtampą dėl Ukrainos: nematyti, kad Putinas kažko pasiekė, – eskalavimas artimiausiu metu tikrai vyks

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.12.07 22:10

Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši priešakinėje konflikto linijoje Rytų Ukrainoje dislokuoja tankus bei papildomas snaiperių komandas, pasirengusias pulti ukrainiečių karius, ir mėgina išprovokuoti atsakomąją ugnį. Kiek žingsnių liko iki karo? 

„Dienos temoje“ – Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, ir daktarė Dovilė Jakniūnaitė, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė.

Dienos tema. Anušauskas apie Rusijos užsienio politiką: lūkesčiai, kuriuos Putinas sieja su Ukraina, tikrai neišsipildys

– Ministre, kur, jūsų akimis, linksta konfliktas? Kokia kryptimi?

A. Anušauskas: Akivaizdu, kad V. Putinas eskaluoja situaciją, tačiau pajėgų telkimas šiuo metu daugiau primena bauginimo taktiką. Tai nereiškia, kad nėra realios grėsmės. Grėsmė egzistuoja. Be abejonės, viskas priklauso nuo politinio sprendimo, V. Putino asmeninio politinio sprendimo, pavyzdžiui, pradėti kokią nors riboto masto karinę akciją, dar labiau pagąsdinti Vakarų valstybes, gal ir tas pačias Jungtines Amerikos Valstijas, su kurių prezidentu V. Putinas ką tik baigė pokalbį. Šiuo atveju manyčiau, kad situacijos eskalavimas nebūtinai gali atvesti į karinį konfliktą, tačiau Vakarų valstybės, mes negalime abejingai stebėti, nes jeigu būtume abejingi, tai, manau, Rusija savo veiksmus aktyvuotų gerokai anksčiau, negu mes tikimės.

– Ministre, rytoj vykstate į Ukrainą. Koks vizito tikslas?

A. Anušauskas: Vizitas pažintinis. Ukrainoje įvyko pokyčių, pasikeitė ministras, pasikeitė kariuomenės vadas. Be abejonės, pristatysime ir dalį savo karinės paramos, kuri teikiama Ukrainai, tai yra neperšaunamosios liemenės. Kalbėsime apie tolesnę Lietuvos paramą, apie mokomąją misiją, apie mūsų įsitraukimą į Ukrainos rėmimą, nes reikia suprasti, kad tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje yra šalių, kurios mano, kad jeigu mes aktyviai remsime Ukrainą, tai dar labiau provokuos V. Putiną. Aš manyčiau, kad šiuo aspektu būtent Vakarų valstybės turi nenusileisti. Jos turi remti Ukrainą visais būdais, pradedant nuo politinio, baigiant kariniu.

Dėmesys, kuris pastarąsias kelias savaites skiriamas net nebe Baltarusijai, o Ukrainai, pajėgų sutelkimui, rodo, kad V. Putinui pavyko gauti dėmesio, pavyko priversti, kad jo klausytųsi.

D. Jakniūnaitė

– Kaip manote, kam V. Putinui reikalinga šita eskalacija? Ką jis nori įrodyti?

A. Anušauskas: Manyčiau, kad prabėgus 7 metams išties pasikeitė Rusijos kariuomenė, Rusijos kariuomenės galimybės. Rusija neatkovojo savo politinių pozicijų. Galbūt tikėjosi, kad reakciją į dalies Ukrainos okupaciją Vakaruose priims ir Rusija grįš tarp didžiųjų valstybių kaip seniai laukta narė, tačiau taip neįvyko. Aš manau, kad V. Putinas nori susigrąžinti šias politines pozicijas, dar kartą paspausti Ukrainą, kad ji labiau žiūrėtų į Rytus negu į Vakarus, ir, be abejonės, užsitikrinti strateginį politinį pranašumą šitame regione, nes dabar prieš regiono šalis naudoja visus ginklus, ne tik bauginimą karine jėga, bet ir energetinius įrankius.

– Profesore, V. Putinas reikalauja neplėsti NATO į rytus. Kaip jūs manote, ar kas nors kreips dėmesį į jo reikalavimą?

D. Jakniūnaitė: Jeigu būtų pasakyta tiesiog taip, kaip jūs pacitavote, kas jau yra daug kartų padaryta Rusijos, man atrodo, kad yra ignoruojama arba praleidžiama pro ausis. Šia prasme Rusija tai suvokia. Eskalacija palei Ukrainos sieną kaip tik ir yra karinės galios demonstravimas, siekiant labai aiškių politinių tikslų, tai yra labai tvirtai, labai aiškiai, su dideliu storu žymekliu nubrėžiant pasakyti, kad bet kokia idėja, bet kokia užuomina apie Ukrainos galimą narystę NATO arba kokios nors kariuomenės, NATO pajėgų bent minimalų radimąsi Ukrainoje Rusijoje bus sutikta labai skeptiškai. Ir tam, kad mes tuo įsitikintume, ta situacija dabar ir suformuota. Tai nėra tiesioginis grasinimas, bet jis yra būtent toks: mes norime nubrėžti labai storą liniją, kad nebūtų kokių nors kitokių interpretacijų. Aišku, kartu norima gauti nebūtinai viešą, bet pažadą, kurio, manyčiau, Rusija negali gauti dėl Ukrainos neįsitraukimo, bet labai aiškiai mums apie tai pranešama.

Kol kas nematyti, kad V. Putinas būtų pasiekęs ar pasieks kokių nors rezultatų. Tad eskalavimas artimiausiu metu tikrai vyks.

A. Anušauskas

– Čia ir yra turbūt V. Putino klaida garsiai pasauliui pranešti, kad jis turi raudonųjų linijų, kurių nevalia peržengti, bet niekas į tas linijas dėmesio nekreips ir greičiausiai kokios nors derybos – Ukrainos ar kitų valstybių dėl stojimo į NATO – vyks. V. Putinas atrodo kaip pralošęs šitą partiją, nes net vidaus rinkai, kuriai jis dirba, bus akivaizdu, kad niekas į jo reikalavimus nekreipia daug dėmesio.

D. Jakniūnaitė: Kadangi buvo gautas šis pokalbis, tai tikrai negalima sakyti, kad V. Putinas pralaimėjo. Man atrodo, tas dėmesys, kuris pastarąsias kelias savaites skiriamas net nebe Baltarusijai, o Ukrainai, pajėgų sutelkimui, rodo, kad V. Putinui pavyko gauti dėmesio, pavyko priversti, kad jo klausytųsi, tik galbūt ne tokiu paprastu, lengvu būdu. Dabar išsakoma daug grasinimų ir galimomis gana rimtomis sankcijomis. Bet iš principo tas grasinimas, man atrodo, Rusijos politikams, užsienio politikos sprendėjams rodo, kad jie buvo išgirsti ir pamatyti. Tad šia prasme man neatrodo, kad tai pralaimėjimas. Man atrodo, buvo siekiama tokio pobūdžio skambučio, kad būtų parodyta, jog Rusijos bijomasi arba norima kalbėtis su ja, kad Rusija galbūt gali būti išgirsta.

– Šį vakarą kaip tik vyko virtualus J. Bideno ir V. Putino pokalbis. Mes neturime daug detalios informacijos, kaip ten viskas vyko, bet kiek galima tikėtis, kad, tarkime, šita karinė eskalacija bus išspręsta iki galo, kad, pavyzdžiui, V. Putinas patrauks savo kariuomenę nuo Ukrainos sienų ir kad nebereikės imtis ypatingų sankcijų? Ar vis dėlto gali būti taip, kad nieko nepavyks išspręsti?

A. Anušauskas: Manyčiau, kad turi būti matomų rezultatų. V. Putinas yra didelis stalininio tipo užsienio politikos šalininkas. Pasaulio, bent jau Europos perdalijimas tam tikromis raudonosiomis linijomis, neatsižvelgiant į nacionalinius valstybių interesus, jų poreikius, lūkesčius, pagaliau norus… Toks mėginimas sėdėti prie žemėlapio ir jį braižyti yra 100 metų senumo atgyvena. Pasaulis yra pasikeitęs ir aš manau, kad lūkesčiai, kuriuos jis sieja su savo kariuomenės telkimu ties Ukraina, tikrai neišsipildys. Manau, įtampa ir toliau bus didinama, bet Europos valstybės ir Jungtinės Amerikos Valstijos, be abejonės, yra suinteresuotos situacijos deeskalavimu, nes jokia normali valstybė nenori, kad Europos žemyne vėl kiltų didelis kruvinas konfliktas. Tai atsilieptų visoms valstybėms, tiesą sakant, ir pasauliui. Aš manau, kol kas nematyti, kad V. Putinas būtų pasiekęs ar pasieks kokių nors rezultatų. Tad eskalavimas artimiausiu metu tikrai vyks.

– Ponia Jakniūnaite, JAV ginklu ukrainiečių greičiausiai negintų. Ar žvelgdami iš šalies matome daugiau Europos Sąjungos ar Jungtinių Valstijų ryžto pastatyti Rusiją į vietą?

D. Jakniūnaitė: Šita situacija labai gera rodo, kad lošimas ir situacijos eskalavimas vyksta ne tiktai iš Rusijos, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų pusės. Man atrodo, kad JAV ir santykinai naujasis prezidentas puikiai suvokia, kad ir Rusija kalba, signalus siunčia ne tiktai Ukrainai, bet ir tiesiogiai JAV, vis dar bando testuoti J. Bideno administraciją ir žiūrėti, kiek ji leisis būti arba stumdoma, arba provokuojama.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt