Pasaulyje

2021.12.06 22:48

Kojala apie Bideno ir Putino susitikimą: Rusija tokiu būdu pripažįsta pralaimėjimą ir kaltinti turi tik save

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.12.06 22:48

Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Joe Bideno derybos vaizdo ryšiu įvyks antradienį, paskelbė Kremlius. Lyderių pokalbis organizuojamas pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugus įtampai dėl Ukrainos. Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala yra įsitikinęs, kad J. Bidenas galimiems V. Putino reikalavimams nenusileis.

Politologas nurodo, kad pagrindinis Joe Bideno tikslas susitikimo metu bus atgrasyti V. Putiną nuo agresyvių veiksmų ir perspėti, kad net ir jiems neprasidėjus, Vakarai gali imtis priemonių, pirmiausia – sankcijų. O Rusijos prezidento pozicija neturėtų keistis nuo jau viešai deklaruojamos.

Kojala: labai sunku įsivaizduoti, kad Bidenas nusileis Putinui, antraip tai primins juodžiausius 20 a. dešimtmečius

„Putinas ko gero kalbės kažką panašaus, ką ir sako viešai – jeigu Vakarai kažkokiu būdu nepažadės, kad Ukraina netaps NATO nare, tada gali nutikti, kaip jie sako, bet kas“, – LRT TELEVIZIJAI sako L. Kojala.

Tiesa, jis stipriai abejoja, kad J. Bidenas galėtų nusileisti V. Putinui.

„Tai primintų pačius juodžiausius 20 a. dešimtmečius, kuomet buvo daromi panašūs susitarimai, paliekant nuošalyje pačias valstybes, kurios yra subjektas šiuo atveju, pavyzdžiui, Ukraina ir jos ateitis. Juk mes turime kalbėti apie pačios Ukrainos apsisprendimą arba siekti narystės NATO aljanse, arba galbūt ją atidėti, arba apskritai atsisakyti“, – teigia L. Kojala.

Visgi, susitikimas, pasak politologo, yra ypač svarbus Rusijos prezidentui. Tačiau taip pat kelia klausimą – kokia kaina?

„Negi Rusija vienintelį tikslą arba galimybe tam pasiekti mato per agresijos naudojimą ar grasinimą? Panašu, deja, kad taip. Ir tokiu atveju Rusija neturėtų džiaugtis savo įtaka, kaip tik turėtų susimąstyti, kodėl tik tokios priemonės gali Vakarų šalis sudominti“, – teigia pašnekovas.

Anot politologo, pati Rusija turėtų save kaltinti dėl situacijos, nes būtent agresyvūs veiksmai prieš Ukrainą paskatino visuomenės palankumą NATO.

„Panašu, kad Rusija tiesiog tokiu būdu pripažįsta pralaimėjimą. Ji nesugeba įtikinti Ukrainos politinių lyderių, ji nesugeba Ukrainos visuomenės, kad nereikėtų žengti šiuo keliu ir pirmiausia dėl to kaltinti turi tik pati save Rusija, nes agresyvūs veiksmai ir tapo didžiausia paskata išaugti NATO palankiam vertinimui Ukrainoje nuo maždaug 20 proc. prieš 8 metus iki daugiau nei 50 proc. šiandien“, – įsitikinęs jis.

Tačiau, L. Kojala, taip pat mano, kad Rusija nenorės iš karto atsitraukti Ukrainos pasienyje sutelktos kariuomenės ir taip atsisakyti savo vienintelio kozirio. Todėl šioje situacijoje ypač svarbi Vakarų vienybė.

„Kol kas mes matome įdomią situaciją, kai daugiausia apie tai, kas vyksta aplink Ukrainą, kalba JAV. Europos šalys yra daug tylesnės, galbūt tam tikra prasme, nes turi mažiau pajėgumų stebėti situaciją. Bet, kita vertus, Europos žemynas turėtų būti labiausiai suinteresuotas, kad situacija būtų kiek įmanoma stabili. Tai čia galbūt galima ir plačiau žvelgti į tai, kiek svarbios JAV yra Europos saugumo architektūroje. Be amerikiečių jokia krizė šiandien negali būti išspręsta“, – aiškina L. Kojala.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt