Pasaulyje

2021.12.04 11:22

Varšuvoje nacionalistinių partijų lyderiai svarsto ES ateities perspektyvas

atnaujinta 13.37
BNS2021.12.04 11:22

Kelių Europos nacionalistinių partijų lyderiai šeštadienį susirinko Varšuvoje aptarti, kaip galėtų sutelkti jėgas, kad atneštų pokyčių Europos Sąjungoje, kurią jie kaltina perdėtomis federalizmo ambicijomis, esą žlugdančiomis 27 valstybių narių tradicijas ir galias.

Susitikime, vykstančiame Varšuvos viešbutyje „Regent Warsaw“, dalyvauja iš viso 14 partijų, kaip pranešama, norinčių įkurti naują Aljansą, kuris taptų antra pagal dydį frakcija Europos Parlamente.

Suvažiavimo įžanginę kalbą turėjo pasakyti Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis). Tarp susitikimo dalyvių yra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, taip pat Ispanijos partijos „Vox“ vadovas Santiago Abascalis (Santjagas Abaskalis).

Kaip pranešė Lenkijos naujienų televizija TVN24, į šį suvažiavimą buvo pakviestas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Balandį vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų kandidatė M. Le Pen penktadienį sakė, kad šis susitikimas bus „svarbus žingsnis“, bet pripažino nesitikinti, kad artimiausiu metu bus paskelbta apie naujo aljanso įkūrimą.

„Galime būti optimistiški dėl šios politinės jėgos įkūrimo ateinančiais mėnesiais“, – kalbėjo ji.

Prie susitikimo vietos susirinko protestuoti dešimtys aktyvistų, skandavusių „Ne fašizmui!“

Spalį M. Le Pen lankėsi Budapešte, stengdamasi kartu su V. Orbanu sutelkti Europos dešiniųjų vieningą frontą.

Lenkijos ir Vengrijos vyriausybės yra įsitraukusios į aštrią priešpriešą su ES, dėl demokratijos normų silpninimo blokuojančią Bendrijos finansavimą šioms šalims.

Vidurio Europos politikos aktualijas nagrinėjančio leidinio „Visegrad Insight“ vyriausiasis redaktorius Wojciechas Przybylskis sakė, kad šis „nacionalistų partijų daugianacionalinis susitikimas“ atrodo esąs paradoksas. Jo nuomone, šiuo renginiu partijų lyderiai gali pademonstruoti savo rinkėjams, kad „jie nėra vieni“.

Pasak apžvalgininko, Vengrijos ir Lenkijos valdančiosios partijos yra „patekusios į itin keblią padėtį“. V. Orbano „Fidesz“ šiemet buvo priversta pasitraukti iš Europos liaudies partijos (ELP) – pagrindinio konservatorių bloko Europos Parlamente, o Lenkijos valdančiųjų konservatyviosios PiS populiarumas namuose taip pat blėsta.

„Iš esmės tai yra viešųjų ryšių triukas“, – teigė W. Przybylskis.

Netvirta vienybė

J. Kaczynskis atsigręžimas į M. Le Pen atspindi neseniai įvykusį lenkų valdančiųjų konservatorių požiūrio virsmą. PiS ilgą laiką nesutikdavo bendradarbiauti su Prancūzijos prezidento posto siekiančia politike dėl jos šiltų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Su ponia Le Pen turime tiek pat bendra, kiek ir su ponu Putinu“, – 2017 metais pareiškė J. Kaczynskis. Dar po dvejų metų jis apibūdino M. Le Pen partiją kaip vieną iš kelių Europos politinių jėgų, „akivaizdžiai susijusių su Maskva ir gaunančių jos paramą“. J. Kaczynskis tvirtino, kad tokios aplinkybės užkerta galimybę PiS bendradarbiauti su šiomis jėgomis.

Tačiau spalį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis spalį susitiko su M. Le Pen Briuselyje, o penktadienį prancūzų politikė dalyvavo lenkų vyriausybės vadovo Varšuvoje organizuotoje vakarienėje suvažiavimo dalyviams.

Savo „Twitter“ paskyroje M. Le Pen paskelbė nuotrauką, kurioje ji matoma su M. Morawieckiu, ir padėkojo jam už šiltą priėmimą. Ji pridūrė, kad jiedu sieja bendras noras kurti „tautų Europą, kurioje Europos žmonėms būtų sugrąžinta jų laisvė ir suverenitetas“.

Liepą 16 Europos nacionalistinių partijų paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame prieštaraujama dėl dabartinės Europos Sąjungos krypties. Tarp pasirašiusių buvo J. Kaczynskio PiS, V. Orbano „Fidesz“, M. Le Pen Nacionalinis sambūris (RN), Austrijos laisvės partija ir Ispanijos „Vox“.

Pažymėtina, kad į susitikimą Varšuvoje atsisakė vykti Italijos dešiniosios partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini (Matejus Salvinis). Jis paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad naujam aljansui įkurti turi „ateiti tinkamas laikas“.

M. Salvini buvo vienas iš pasirašiusių liepą paskelbtą deklaraciją, kurioje taip pat buvo išdėstyti planai įkurti „didįjį aljansą“ Europos Parlamente, atveriant kelią šeštadienio deryboms Varšuvoje.

M. Salvini „Lyga“ M. Le Pen Nacionalinis sambūris šiuo metu priklauso Europos Parlamento Identiteto ir demokratijos frakcijai, o PiS, „Vox“ ir partija „Italijos broliai“ – Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai

V. Orbano „Fidesz“ kovo mėnesį pasitraukė iš ELP, didžiausios Europos Parlamento frakcijos, ir dabar ieško galimybės prisišlieti prie kito bloko.

„Norime Briuselio politikos pokyčių“, – prieš šeštadienio suvažiavimą per „Facebook“ parašė Vengrijos lyderis.

„Dirbome ištisus mėnesius, kad sukurtume stiprią partijų šeimą. Tikėkimės, kad galėsime žengti žingsnį šio tikslo link šiandien arba rytoj“, – pridūrė jis.

„Reikia laiko“

Lenkijos mokslų akademijos narė politologė Ewa Marciniak sakė, kad suvažiavimo dalyviai mėgins „mažinti tarpusavio nesutarimus“ tokiais klausimais kaip santykiai su Rusija arba požiūris į abortus ir LGBTQ teises.

Anot akademikės, partijos taip pat sieks pabrėžti „savo norą sugrįžti atgal prie Europos Sąjungos šaknų“.

Lenkija ir Vengrija kaltina ES varžant jų suverenitetą, tuo metu Briuselis abi šalis kaltina varžant demokratines laisves.

M. Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Europa yra atsidūrusi prie „posūkio taško“ ir ragino valstybes nares padaryti galą „uzurpavimui, tai yra valdžios koncentracijai Europos elito rankose“.

M. Le Pen spalį per susitikimus su M. Morawieckiu ir V. Orbanu sakė remianti jų pozicijas ginče su ES ir tvirtą nusistatymą prieš masinę imigraciją.

Visgi ji penktadienį sakė, kad naujas aljansas nebus greitai įkurtas ir perspėjo, kad „suburti politinius judėjimus yra ilgalaikis darbas. Tam reikia laiko.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt