Pasaulyje

2021.12.05 23:23

„Lietuvos veiksmai išduoda jos paniką“: ar prašymas ES finansuoti sienos statybą skaldo Bendriją?

Ieva Žvinakytė, LRT.lt2021.12.05 23:23

Paskelbusi apie fizinio barjero statybas pasienyje su Baltarusija, Lietuva suskubo raginti Europos Sąjungos institucijas tam skirti lėšų. Tokia pozicija priminė, kad Europoje jau seniai tvyro įtampa dėl migracijos politikos, tačiau šalis pati tinkamai nepasiruošė galimai krizei, sakė LRT.lt kalbintos ekspertės.

Lietuva – kitoje stovykloje

Atsakydama į tai, ką Lietuvos pareigūnai vadina hibridine ataka, išnaudojančia migrantus, Vyriausybė nutarė situaciją spręsti pasienio ruože nutiesdama 502 km užtvarą, kuris šaliai kainuos apie 152 mln. eurų. Lietuva siekia, kad tokio barjero statybas finansuotų ES, – to prašė spalio pradžioje Europos Komisijai išsiųstame laiške.

Lietuvos inicijuotą kreipimąsi pasirašė Baltijos ir Višegrado šalių, taip pat Bulgarijos, Austrijos, Danijos, Kipro ir Graikijos ministrai.

Tačiau laiškas nesudomino daugiausia prieglobsčio prašymų sulaukiančių Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos. Jos ir kitos nepasirašiusios šalys pabrėžė, kad barjerų statyba iš ES lėšų įteisintų apgręžimą, o tai pažeistų kai kurių migrantų teises ir prieštarautų ES tarptautiniams įsipareigojimams.

„Kalbant apie fizinių sienų statybą, ES ilguoju laikotarpiu laikėsi principinės pozicijos neturėti tiek vidinių Šengeno, tiek išorinių sienų“, – portalui LRT.lt sakė Europos politikos studijų centro (CEPS) mokslo darbuotoja Lina Vosyliūtė.

Ji pažymėjo, kad Šengeno sienų apsaugos kodas ir ES teisės aktai numato, jog šalių sienos turi padėti kontroliuoti ir žinoti, kas atvyksta į šalį, o ne stabdyti migrantų ir pabėgėlių judėjimą.

„Bet Lietuvos atveju matome, kad sienos konstruojamos tikslingai, norint apriboti prieglobsčio prašytojų ir kitų migrantų atvykimą į šalį, iš dalies žaidžiant su hibridinio karo etikete, kas tarsi pateisina šiuos veiksmus, nors ir prieštarauja ES teisei“, – kalbėjo L. Vosyliūtė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, nesutarimai migracijos klausimu ES tęsiasi nuo 2015 metais prasidėjusios pabėgėlių krizės. Tuomet ES šalys ilgai užtruko, derėdamosi dėl mechanizmo, turinčio padėti perkelti prieglobsčio prašytojus iš Graikijos ir Italijos į kitas bloko valstybes.

Pabėgėlių krizės akivaizdoje Višegrado šalys su Vengrija priešakyje buvo ES skaldantis elementas – bandė užkirsti kelią perkėlimo mechanizmo įgyvendinimui.

„Tad Lietuva pati nepradėjo šio skaldymo proceso. (...) Tačiau 2015 metais atrodė, kad Lietuva buvo kitoje stovyklos pusėje, o dabar prisideda prie prieš migraciją nusiteikusio Višegrado bloko ir jį sustiprina“, – portalui LRT.lt sakė L. Vosyliūtė.

Lietuvos poziciją dėl sienų palaiko tokios valstybės kaip Austrija, Danija ir Višegrado šalys, kurios tradiciškai yra labiau nusiteikusios prieš migraciją ir palaiko vadinamąją Europos tvirtovės – bloko atsitvėrimo nuo išorės poveikio, ypač reguliuojant migraciją – idėją.

„Danija jau labai seniai netaiko Europos Sąjungos prieglobsčio suteikimo teisės. (...) O Austrijoje yra perrinkta dešiniųjų pažiūrų valdžia, kuri ilgą laiką laikėsi prieš migraciją nukreiptos politikos“, – pažymėjo L. Vosyliūtė.

Šios šalys „į žmogaus teisių principus ir humanitarinę teisę žvelgia kaip į nepatogumus, kurie nepadeda efektyviai kontroliuoti sienų“, o Lietuva „perėmė ir sustiprino šias praktikas“. Tuo metu šalies politikai aiškina, kad barjero statybos atliepia šių dienų poreikius.

„Migracijos politika neatitinka nūdienos lūkesčių, todėl yra būtini pokyčiai. (...) ES išorinės sienos turi būti maksimaliai sustiprintos. Fizinis barjeras turėtų būti viena iš svarbių priemonių ir ji turėtų būti finansuojama iš ES lėšų“, – viešėdama Liuksemburge spalio mėnesį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad tai nėra vien Lietuvos pozicija, ją palaiko 12 ES šalių, o tai yra „stiprus signalas“ Europos Komisijai.

Panika ir lengviausias kelias

Lietuvos raginimas finansuoti fizinio barjero statybas prie šalies sienos su Baltarusija paskatino nesutarimus ir tarp svarbiausių ES institucijų.

Reaguodama į šį pasiūlymą, EK vadovė Ursula von der Leyen kategoriškai pareiškė, kad „spygliuota viela ir sienos nebus finansuojamos“. Tačiau lapkričio pradžioje lankydamasis Lenkijoje Europos Tarybos vadovas Charles`as Michelis sakė, kad ES galėtų finansuoti barjerus prie išorinių bloko sienų ir kad tai neprieštarautų ES teisei.

Pasak Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) vyresniosios politikos analizės bendradarbės Susi Dennison, nesutarimai tarp Europos Komisijos ir Europos Tarybos rodo skirtingas šių institucijų funkcijas.

„Ursulos von der Leyen, kaip ES vykdomosios valdžios pirmininkės, darbas yra įgyvendinti protingus politinius sprendimus ir protingai leisti ES lėšas. Charles`io Michelio, kaip Tarybos pirmininko, užduotis – rasti sanglaudą tarp ES valstybių narių ir koordinuoti jų bendradarbiavimą“, – portalui LRT.lt sakė S. Dennison.

„Tad Ch. Michelis siekia sušvelninti ginčus tarp ES šalių, bandydamas parodyti, kad bus atsižvelgiama į visus pasiūlymus, o U. von der Leyen pabrėžia, jog tai nėra racionalus kelias, nes negalime pastatyti sienos aplink visas ES sausumos sienas“, – pridūrė ji.

Pasak S. Dennison, Lietuvos tikslas nėra skaldyti ES, tačiau šalies veiksmai išduoda jos „paniką“.

„Lietuva ieško sprendimų. Ji buvo teisi darydama spaudimą ES. Lenkijos atveju būtent tai ir buvo didžiausia klaida, nes šalies Vyriausybė pastarąsias kelias savaites situaciją bandė spręsti nacionaliniu, o ne europiniu lygiu“, – kalbėjo analitikė.

„Migrantų naudojimas kaip ginklų yra Aliaksandro Lukašenkos išpuolis prieš visą Europą, o ne tik prieš valstybes, esančias prie sienos su Baltarusija. Todėl Lietuva yra visiškai teisi, prašydama Briuselio padėti spręsti šią situaciją, bet neteisi, prašydama sienos“, – pridūrė ji.

S. Denisson pažymėjo, kad migrantų, norinčių patekti iš Baltarusijos į Lietuvą ir Lenkiją, skaičius nėra didelis, vertinant visos ES mastu, todėl „nėra jokios priežasties, kodėl neturėtume laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir leisti šiems žmonėms prašyti prieglobsčio“.

Vis dėlto ragindama ES finansuoti sienos statybą Lietuva bando eiti lengviausiu keliu. Pasak S. Dennison, valstybės, kurios turi sklandžiai veikiantį prieglobsčio prašymų nagrinėjimo mechanizmą ir investuoja į integracijos politiką, nejaučia būtinybės kalbėti apie migrantų stabdymą fiziniais barjerais.

„Tokius pasiūlymus dažniausiai teikia vyriausybės, kurios griebiasi paskutinio šiaudo, nes kitaip negali įtikinti savo šalies gyventojų, kad padėtis yra kontroliuojama“, – sakė ji.

Lietuvos vidaus reikalų ministerija laikosi pozicijos, kad fizinis barjeras reikalingas, nes jis padeda saugoti ne tik šalies, bet ir ES išorės sienas.

"Akivaizdu, kad fizinis barjeras yra veiksminga sienos apsaugos priemonė, kuri tarnauja ne tik Lietuvai, bet ir visoms ES šalims narėms. Juolab, kad Lietuva nėra migrantų tikslo šalis, neteisėtai valstybės sieną mėginančių kirsti užsieniečių tikslas – Vakarų Europos ir Šiaurės Europos šalys," portalui LRT.lt atsiųstame komentare rašė ministerijos strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.

L. Vosyliūtė taip pat pažymėjo, kad Lietuva griebėsi fizinio barjero statybos išeities, nes neatliko namų darbų rengdamos migrantų priėmimo ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimo mechanizmus.

„Lietuva visą laiką turėjo išorinę sieną ir mes ją tiesiog ignoravome daugybę metų. Tad neturėtų būti didelis siurprizas, kad kažkuriuo metu per šią sieną galėjo atvykti prieglobsčio prašytojų“, – kalbėjo CEPS mokslo darbuotoja.

Pasak jos, susirūpinti migracijos mechanizmais Lietuva turėjo dar per 2015 metų pabėgėlių krizę, kai buvo įgyvendinamas migrantų perkėlimas iš vienų ES šalių į kitas.

„Tiek politikai, tiek institucijos galėjo jau tada pradėti dirbti, kurdami ir stiprindami migracijos sistemą, bet dabar šalies nepasirengimas pasitelkianas kaip priežastis toliau neįgyvendinti ES direktyvų. Tad yra žaidžiama retorika, kad mes esame nepasiruošę, bet ar noro pasiruošti kada nors buvo, čia jau kitas klausimas“, – sakė L. Vosyliūtė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt