Pasaulyje

2021.12.05 20:22

„Kinija skolinasi Maskvos instrumentus“ – tyrimas parodė, kaip šalys vykdė dezinformaciją apie COVID-19

Reid Standish, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.12.05 20:22

Kinijos ir Rusijos politikų naudojamos strategijos ir tai, kaip šių šalių valstybinės žiniasklaidos priemonės įgyvendina šią kampaniją, atsidūrė gruodžio 2 d. išplatinto naujausio Europos politikos analizės centro (CEPA) tyrimo dėmesio centre. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Tyrimas parodė, kad nors Kinija ir Rusija vaidina pagrindinį vaidmenį, skleidžiant su COVID-19 susijusią dezinformaciją ir propagandą, jos laikosi iš esmės skirtingų strategijų. Tačiau jame taip pat teigiama, kad pastaruoju metu abi šalys pasiskolino viena iš kitos tam tikrų metodų, kuriais sustiprino vykdomas dezinformacijos kampanijas.

Tyrimo išvadose teigiama, kad tuo metu, kai Pekinas mobilizavo visą virtinę daugiakalbės valstybinės žiniasklaidos, socialinės žiniasklaidos platformų, vyriausybės pareigūnų ir internetinių tinklų, siekdamas įtikinti pasaulį, kad jo nereikėtų kaltinti dėl pandemijos ir kad Kinija yra efektyviausia partnerė kovoje su virusu, Rusijos dezinformacijos tinklai iš esmės siekė sumenkinti pasitikėjimą Vakarų pastangomis kovoti su COVID-19 ir didinti įtampą.

„Rusija iš esmės laikėsi savo ankstesnės schemos, pagal kurią krizės išnaudojamos, siekiant pakurstyti įtampą užsienio šalių visuomenėse, – teigiama ataskaitoje. – Kinija pasiskolino kai kuriuos Rusijos instrumentus, tačiau panaudojo juos kiek kitokiais tikslais – siekdama pataisyti savo reputaciją ir pasauliniu mastu platindama sąmokslo teorijas.“

Nors įvairių šalių vyriausybės ir pavieniai asmenys padėjo skleisti su vakcinomis ir viruso kilme susijusią dezinformaciją, daugybė tyrimų ir incidentų patvirtino, kad Kinija ir Rusija atliko pagrindinį vaidmenį skatinant jau visuomenėje cirkuliuojančius politiškai tikslingus sąmokslus ir platinant dezinformaciją apie COVID-19 kilmę.

CEPA ataskaitoje siekiama remtis ankstesniais tyrimais ir suprasti, kaip pandemijos metu keitėsi šalių veiksmai – tuo tikslu buvo sudaryta iš 144 tūkst. failų susidedanti duomenų bazė, skirta analizuoti Kinijos ir Rusijos vyriausybių pareigūnų pasisakymus ir įrašus socialinėje žiniasklaidoje bei valstybių remiamos žiniasklaidos straipsnius ir pranešimus, pasirodžiusius nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. kovo.

„Kinija pasirinktinai skolinasi iš Rusijos, tačiau tai turi savo ribas, – RFE / RL sakė CEPA vyresnysis bendradarbis ir vienas iš ataskaitos autorių Edwardas Lucasas. – Kinija bando demonstruoti pasitikėjimą savimi ir skleisti nuoseklią žinią apie [komunistų partijos] gebėjimus, o Rusija savo kampanijomis labiau stengiasi sėti chaosą, nepriklausomai nuo to, ar tai prieštarauja oficialiai Kremliaus versijai.“

Dezinformacijos strategijos?

Nuo 2016 m. Rusija buvo visuotinai laikoma pagrindine užsienio veikėja, skleidžiančia dezinformaciją, pavyzdžiui, tam, kad paveiktų svarbių nacionalinių rinkimų baigtį.

Tačiau prasidėjus COVID-19 pandemijai, Kinija ėmėsi lyderio vaidmens visame pasaulyje, sutelkusi dar daugiau pastangų sąmokslams apie viruso kilmę skleisti ir savo mundurui balinti.

Kinija skleidžia įvairaus pobūdžio propagandą ir dezinformaciją, pradedant kritika Vakarų bandymams kovoti su virusu ir savos politikos, kuria siekiama pažaboti COVID-19 plitimą, išaukštinimu ir baigiant pastangų aprūpinti kitas šalis apsaugos priemonėmis ir vakcinomis sureikšminimu. Nors CEPA ataskaitoje pažymima, kad Kinijos naratyvas „daugiausia buvo teigiamas, išlaikė Kiniją dėmesio centre ir demonstravo nepaprastą nuoseklumą tarp valstybinės žiniasklaidos ir diplomatų“, buvo ir akivaizdžių išimčių.

Visų pirma verta paminėti vadinamąją Kinijos „vilko kario“ diplomatiją, kai atskiros ambasados ir diplomatai ėmėsi agresyviai puldinėti Vakarų politiką ir skleisti sąmokslo teorijas.

Remiantis ataskaitos išvadomis, tokia Kinijos taktika suaktyvėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir aukštas pareigas užimantys JAV konservatoriai iškėlė mintį, kad COVID-19 galėjo pabėgti iš Kinijos laboratorijos, ir vėl paaštrėjo po prezidento Joe Bideno administracijos prašymo JAV žvalgybos bendruomenei parengti išsamesnę ataskaitą apie tai, kad koronavirusas gali būti Uhano laboratorijos produktas.

Reaguodami į tai, tiek Kinijos valstybinė žiniasklaida, tiek oficialūs pareigūnai, įskaitant Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai Zhao Lijianą, ėmė dar aktyviau skleisti sąmokslus apie viruso kilmę, įskaitant pandemijos pradžioje pasirodžiusią dezinformaciją apie Detriko fortą – JAV karinę laboratoriją Merilende.

Detriko fortas jau kuris laikas yra Rusijos dezinformacijos kampanijų dėmesio centre, tačiau Pekino pastangomis apie tai pradėta dar aktyviau diskutuoti tiek pačioje Kinijoje, tiek Vakaruose. Vasarį AP paskelbė devynis mėnesius trukusio tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad Kinija, naudodamasi vis didesne įtaka Vakarų socialinėje žiniasklaidoje, pradėjo pasaulinę skaitmeninės dezinformacijos kampaniją, kurios tikslas – skleisti pasakojimus apie tai, kad Jungtinės Valstijos sukūrė COVID-19 kaip biologinį ginklą.

Pasak E. Lucaso, Rusijos bandymai skleisti dezinformaciją ne tokie koordinuoti, jais bandoma pasėti abejones ir nuogąstavimus dėl vakarietiškų vakcinų nuo COVID-19 ir akcentuoti rusų gamybos vakcinos „Sputnik V“ veiksmingumą.

Pavyzdžiui, socialinėje žiniasklaidoje besireiškiantys nuomonės formuotojai iš Prancūzijos ir Vokietijos gegužę pranešė, kad Londone įsikūrusi Maskvos kontroliuojama organizacija siūlė jiems už atlygį skleisti dezinformaciją apie „Pfizer-BioNTech“ vakciną. Kitu atveju Rusijos valstybinė žiniasklaida ir valstybės pareigūnai iniciavo kampaniją, kurios metu pažėrė kaltinimų Vakarų visuomenės informavimo priemonėms, kad jas neva kontroliuoja farmacijos korporacijos, todėl jose neigiamai nušviečiami „Sputnik V“ vakcinos bandymai.

„Priešingai nei Kinija, Rusija, skleisdama dezinformaciją, retai kada siekia pasirodyti iš teigiamos pusės užsienio auditorijai, – sakė E. Lucasas. – Ja siekiama išnaudoti Vakaruose egzistuojančius nesutarimus ir poliarizaciją – šį metodą Rusija sėkmingai ištobulino per pastaruosius keletą metų.“

Besikeičianti taktika

CEPA ataskaitoje pažymima, kad Kinijos ir Rusijos pastangos nuolat keičiasi ir gali būti, kad netrukus prasidės jų perkalibravimas.

Birželį paskelbta „Pew Research“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiausia išsivysčiusių Vakarų šalių respondentai, atskleidė, kad pandemijos metu smarkiai išaugo nepalankiai Kiniją vertinančių žmonių skaičius, o Rusijos dezinformacijos kampanijų kūrėjai pakeitė kai kuriuos naratyvus po to, kai pačioje Rusijoje smarkiai išaugo užsikrėtimų COVID-19 ir mirčių nuo šios ligos skaičius, o daugelis rusų nenori vakcinuotis.

Tačiau su Maskva ir Pekinu siejamos dezinformacijos kampanijos tęsiasi.

„Facebook“ ir „Instagram“ patronuojanti bendrovė „Meta“ gruodžio 1 d. pranešė, kad pašalino daugiau nei 600 paskyrų, susijusių su Kinijos įtakos operacija, teigiančia, kad Jungtinės Valstijos spaudžia Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) suversti kaltę dėl COVID-19 Kinijai.

Žvelgdamas į ateitį, E. Lucasas sako, kad nors akivaizdžių bendradarbiavimo įrodymų praktiškai nėra, Kinija ir Rusija ir toliau viena iš kitos skolinsis taktikas ir stiprins viena kitos propagandos ir dezinformacijos kampanijas.

Viena iš sričių, nuo kurių nederėtų nuleisti akių, yra padidėjęs dėmesys besivystančioms šalims, ypač Afrikoje. Kinija jau daugelį metų investuoja į žiniasklaidos priemones visame žemyne, o pastaruoju metu ir Rusija pradėjo žvalgytis į šį regioną.

E. Lucaso teigimu, šiandien, kai vis atsiranda nauji koronaviruso variantai ir nėra galimybės užtikrinti visuotinę vakcinaciją besivystančiose šalyse, Afrika yra „derlinga dirva“ Kinijos ir Rusijos propagandai ir dezinformacijai.

„Kai kuriose Afrikos ir Azijos dalyse kyla rimtas pasipiktinimas dėl lėtai vykstančios vakcinacijos ir Vakarų kontroliuojamos prieigos prie vakcinų, – sakė E. Lucasas. – Tai rimta problema, o kai kur nors reikalai klostosi prastai, žmonės yra linkę labiau įsiklausyti į juos iš išorės pasiekiančią informaciją.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt