Pasaulyje

2021.12.05 15:25

„Vaikšto plonu lynu“: Vengrijos lyderio ryšiai su Pekinu tapo opozicijos taikiniu prieš rinkimus

Reid Standish, Balint Szalai, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.12.05 15:25

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano glaudūs ryšiai su Pekinu rinkimų kampanijos metu tapo šalies opozicijos taikiniu, todėl Vyriausybė bando atsiriboti nuo tam tikrų prieštaringai vertinamų politikos Kinijos atžvilgiu aspektų.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Tokią taktiką V. Orbano Vyriausybė ėmė taikyti po to, kai, daugelio nuomone, iškilo reali grėsmė, kad opozicijos partijų koalicijos iškeltas kandidatas Peteris Marki-Zay – konservatyvus mažo miestelio meras – gali pašalinti jau daugiau nei dešimtmetį šaliai vadovaujantį V. Orbaną.

Nujausdamas nuožmią priešrinkiminę kovą iki pat pavasarį vyksiančių parlamento rinkimų, Budapeštas imasi naujų metodų, nes P. Marki-Zay pažadėjo sudrebinti šiltus Vengrijos valdžios santykius su Kinija ir siekti peržiūrėti Kinijos finansuojamus projektus šalyje.

„Vengrijos Vyriausybė jau nebekalba apie prieštaringai vertinamus su Kinija susijusius klausimus ir bando pabrėžti šviesiąją [Kinijos ir Vengrijos] ryšių pusę, pavyzdžiui, šalį pasiekiančias Kinijos investicijas“, – RFE / RL sakė Budapešto Corvino universiteto docentas Tamasas Matura.

Valdant V. Orbanui, kuris ministro pirmininko pareigas eina nuo 2010 m., Vengrija užmezgė glaudžius ryšius su Kinija.

Santykiai buvo plėtojami pagal Vengrijos lyderio pasiūlytą atsivėrimo Rytams politiką, kurios tikslas – puoselėti glaudžius ryšius su Pekinu ir Maskva, siekiant pritraukti investicijų ir suteikti šaliai naujų ekonominių galimybių.

Nuo tada V. Orbanas atvėrė duris prieštaringai vertinamoms Kinijos iniciatyvoms šalyje, įskaitant Kinijos finansuojamą universitetą Budapešte, geležinkelį į Belgradą ir kiniškų plaučių ventiliavimo aparatų bei vakcinų įsigijimą pandemijos metu – visa tai atsidūrė dėl galimos korupcijos ir skolų nuogąstaujančios opozicijos taikiklyje.

Visuomenės nuomonės apklausoms rodant, kad P. Marki-Zay žengia koja kojon su V. Orbano „Fidesz“ partija, opozicijos kandidatas bando atkreipti dėmesį į prieštaringai vertinamus V. Orbano ryšius su Kinija ir ragina peržiūrėti Vengrijos santykius su Pekinu.

Opozicijos kandidatas taip pat apkaltino V. Orbaną korupcija derantis dėl Budapeštą ir Belgradą sujungsiančio geležinkelio projekto, kuriam įgyvendinti Vyriausybė dvidešimčiai metų pasiskolino 1,9 mlrd. JAV dolerių, ir pasižadėjo neprieštarauti Europos Sąjungai, kai ši reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių Honkonge ir Kinijos vakaruose esančioje Sindziango provincijoje.

Briuselyje keli su Kinijos politika susipažinę ES pareigūnai RFE / RL sakė, kad Vengrijos atstovai neprieštaravo sankcijų Pekinui dėl Sindziango atnaujinimui, greičiausiai dėl to, kad Budapeštas nori išvengti opozicijos kaltinimų V. Orbanui dėl jo ryšių su Kinija.

„Viskas turi būti peržiūrėta ir išanalizuota, išaiškinti bet kokie galimos korupcijos atvejai, – leidiniui „South China Morning Post“ sakė P. Marki-Zay. – Reikia, kad Budapešto–Belgrado geležinkelio projektą ir vakcinų pirkimą dar kartą peržiūrėtų ir nuodugniai patikrintų atviros ir nepriklausomos institucijos.“

Marki-Zay ir „atsivėrimas Rytams“

P. Marki-Zay mestas iššūkis privertė V. Orbano Vyriausybę balansuoti ant įtempto lyno, kai kalba šalyje ar užsienyje pasisuka apie jos politiką Kinijos atžvilgiu.

Šis pokytis ypač jaučiamas Briuselyje, kur Vengrijos atstovai visada buvo pasirengę palaikyti Pekiną, idant užsitikrintų daugiau Kinijos investicijų ir diplomatinę paramą Budapeštui, kuriam ES nuolat priekaištauja dėl atsitraukimo nuo demokratinių vertybių.

Po kovo mėnesį įvykusio apsikeitimo sankcijomis tarp Pekino ir Briuselio dėl žmogaus teisių pažeidimų Sindziange Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pasmerkė ES priemones kaip „beprasmiškas, save išaukštinančias ir žalingas“.

Balandį ir gegužę Vengrija buvo vienintelė iš 27 ES valstybių narių, atsisakiusi paremti baudžiamųjų priemonių taikymą, reaguojant į Honkongui Pekino primestą nacionalinio saugumo įstatymą, ir nuo to laiko blokavo bet kokias galimas sankcijas.

Tačiau užkulisiuose Briuselyje su šiuo klausimu susipažinę, tačiau įgaliojimo apie tai kalbėtis su žiniasklaida neturintys, ES pareigūnai RFE / RL sakė, kad Vengrija leido suprasti nebeketinanti prieštarauti priemonių dėl situacijos Sindziange pratęsimui, idant artėjant rinkimams nepasirodytų, kad ji bando bičiuliautis su Kinija.

Be to, dėl santykių su Kinija Vengrija vis dažniau jaučiasi kaip balta varna Vidurio ir Rytų Europos regione.

Naujoji Čekijos Vyriausybė pareiškė ketinanti laikytis priešiškesnės pozicijos Pekino atžvilgiu, o būsima Vokietijos koalicija taip pat paragino iš naujo įvertinti šalies politiką Kinijos atžvilgiu, nors iki šiol kanclerė Angela Merkel Pekiną vadino partneriu.

Keletas šio regiono šalių priėmė spalį po Europą keliavusį Taivano užsienio reikalų ministrą, o Lietuva įsivėlė į rimtą ginčą su Pekinu dėl savo ryšių su Taipėjumi.

Tikėtina, kad tokio pobūdžio įtampa augs.

Lapkričio 21 d. Kinija sumažino diplomatinį atstovavimą Lietuvoje dėl Taivano biuro atidarymo Vilniuje. Tuo tarpu Briuselyje ES rengia naujus tiekimo grandinės deramo tikrinimo ir kovos su prievarta teisės aktus, kurie taip pat gali turėti įtakos santykiams su Pekinu.

Anot T. Maturos, tokiu būdu V. Orbano Vyriausybė, bandanti išlaviruoti tarp kaimyninėse šalyse vis stiprėjančių Kinijai priešiškų nuotaikų, atsiduria nepalankioje padėtyje.

„[Tai] gali sustiprinti V. Orbano autoritetą Kinijos akyse, nes jis yra vienas iš paskutinių Pekino draugų visoje ES, – sako jis. – Tačiau rinkiminės kampanijos metu jis negali demonstruoti didelio prielankumo Kinijai... todėl, manau, kad [bent jau kol kas] V. Orbanas bandys neskubėti ir stebėti, kas bus toliau.“

Rinkimai pavasarį

Kinijos finansuojamų projektų V. Orbano valdomoje Vengrijoje neaplenkė skandalai, tačiau, analitikų teigimu, pagrindinis klausimas prieš rinkimus bus tai, ar jie kaip nors atsilieps rinkėjų apsisprendimui.

„Neabejotinai yra bandoma įtraukti Kiniją į rinkimų kampaniją, bet dar pažiūrėsim, ar šis bandymas bus sėkmingas“, – RFE / RL sakė konsultacinės įmonės „Kesarev“ analitikas Dominikas Istrate.

Nuogąstavimai dėl korupcijos Budapešto–Belgrado geležinkelio projektą lydėjo nuo tada, kai jis buvo pasiūlytas 2014 metais, o Vyriausybės suorganizuotas kinų gamybos vakcinos „Sinopharm“ pirkimas taip pat neišvengė diskusijų dėl didelės kainos ir galimo kyšininkavimo.

Tačiau didžiausio atgarsio visuomenėje susilaukė planas Budapešte atidaryti prestižinio Šanchajaus Fudano universiteto filialą – maždaug 10 tūkst. žmonių birželį išėjo į sostinės gatves po to, kai iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, jog išlaidoms padengti Vyriausybė ketina iš Kinijos banko imti 1,5 mlrd. JAV dolerių paskolą.

Tuo metu V. Orbanas pažadėjo surengti referendumą šiuo klausimu, tačiau kol kas neaišku, ar jo pažadas bus įgyvendintas.

Fudano projektas nėra populiarus tarp rinkėjų – rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai vengrų nepritaria universiteto filialo statyboms. Vengrijos opozicijos nariai, įskaitant Budapešto merą Gergely Karacsony, taip pat siekia, kad šalyje šiuo klausimu būtų surengtas referendumas, kuris galėtų vykti kartu su rinkimais. Tačiau šiuo metu jo iniciatoriai susiduria su tam tikrais teisiniais iššūkiais, dėl kurių referendumas gali būti nukeltas po 2022 m. rinkimų.

Nors P. Marki-Zay ir kritikuoja Kinijos megaprojektus Vengrijoje, kuriems žalia šviesa buvo uždegta valdant V. Orbanui, jis tuo pačiu metu stengiasi neatrodyti per daug priešiškas Pekinui. Mažo Hodmezovasarhely miestelio meras pareiškė, kad Kinijos investicijos yra sveikintinos tol, kol jos yra „abipusiai naudingos“, ir patikino gerbiantis Pekino pasiekimus.

Tuo tarpu V. Orbano Vyriausybė pasistengė nukreipti dėmesį į kitus klausimus, kurie gali paskatinti rinkėjus ateiti balsuoti ir nulemti rinkimų rezultatus.

„Fidesz“ šalininkai, remdamiesi tuo kad P. Marki-Zay yra gyvenęs Amerikoje, jau pareiškė, kad 2022 m. rinkimuose bus juntama „stipri JAV įtaka“, nes kandidatas atstovauja užsienio interesams.

V. Orbano Vyriausybė taip pat pasiūlė savo referendumą dėl dabartinių įstatymų, ribojančių mokyklose galimybę dėstyti homoseksualumo ir transseksualumo temas, kurį ministras pirmininkas įvardina kaip vieną iš „ideologinio karo“ su ES aspektų.

„Kad ir kaip ten būtų, šie rinkimai taps referendumu dėl V. Orbano gebėjimo valdyti šalį ir dėl to, kur ji atsidūrė per 11 „Fidesz“ valdymo metų, – sakė D. Istrate. – Galiausiai viskas juose priklausys nuo vidaus politijos klausimų.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt