Pasaulyje

2021.12.03 11:35

Pandeminis pyktis tapo galimybe naujoms politinėms jėgoms: pirmuoju pavyzdžiu tapo Austrija

Žygimantas Kapočius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.12.03 11:35

Europos šalims stiprinant ribojimus nevakcinuotiems asmenims, įvairiose šalyse rengiami protestai, jais naudojasi populistinės jėgos. Kuriasi skiepais abejojančiųjų partijos, o politikai kartoja sąmokslo teorijas savo rinkimų kampanijose.


Europos gatvėse nuo Kijevo iki Amsterdamo pastarosiomis savaitėmis įvairiuose protestuose netyla dezinformacija ir pikti šūksniai. Demonstracijose kartu žygiuoja įvairi publika. Politinę elgseną tyrinėjanti Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė pastebi, kad juos sieja vienas bendras vardiklis.

„Vienas bruožas, kuris juos sieja, tai pasipriešinimas sisteminiam elitui. Kadangi skiepijimosi nurodymai ir apskritai pandemijos valdymo kontrolė vyksta iš valdančiųjų, sisteminių politikų, sisteminių partijų, tai tie, kas nepritaria tam, automatiškai tampa nesisteminiais. Tada jie tarsi ieško, kas galėtų jų balsą įgarsinti. Tuomet vadinamoms populistinėms partijoms yra palanku pasinaudoti ta proga“, – LRT RADIJUI sakė A. Ramonaitė.

Šiomis progomis jau naudojasi kraštutinės politinės jėgos Austrijoje. Ši šalis pirmoji Europoje įvedė ribojimus neskiepytiems piliečiams ir paskelbė apie privalomą vakcinaciją nuo kitų metų vasario. Austrai skiepijasi bene vangiausiai Vakarų Europoje – šalyje paskiepyti maždaug du trečdaliai gyventojų. Atsisakius skiepytis gresia baudos ar net įkalinimas. Paskelbus apie itin griežtas priemonės, dešimtys tūkstančių austrų išėjo į gatves nepaisydami karantino ribojimų, o valdančiųjų reitingai krito perpus. Rugsėjį į vietos parlamentą viename iš Austrijos regionų pateko vakcinacijos skeptikų partija „Žmonės, Laisvė, Teisės“.

„Jeigu 2020 metų kovo mėnesį daugiau negu pusė austrų teigiamai vertino Vyriausybės valdymą, tai šiuo metu tik 19 proc. austrų mano, jog ji priima teisingus sprendimus, ir, be abejo, turimi omenyje pandemijos valdymo sprendimai. Ir turint galvoje šiandieninį kontekstą, tai yra vėlgi šansas toms populistinėms partijoms. Ir, aišku, daliai žmonių gali būti priimtina tokia politika ir, be abejo, gali būti, kad dar daugiau žmonių jais seks ir, be abejo, gali pririnkti dar daugiau pasekėjų“, – svarstė LRT bendradarbė Austrijoje Daiva Trečiokaitė.

Reakcijos į besitęsančius ribojimus perauga ir į smurtą. Taip atsitiko Nyderlanduose, kuomet paskelbus apie tolimesnius socialinio gyvenimo suvaržymus protestai Roterdame peraugo į riaušes. Šalyje gyvenanti LRT RADIJO bendradarbė Elona Huijben-Puščiūtė tikina, jog įtampa atsiranda dėl ilgalaikės strategijos nebuvimo, tuo naudojasi populistinės partijos.

„Turbūt reikėtų paminėti, kad sudėtinga yra tai, kad jaunimas praktiškai jau du metus gyvena koroninėmis sąlygomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir dirbantieji kažkaip geriau su tuo tvarkosi, o jaunimas – galbūt dėl to ir vyksta tos riaušės, kad tiesiog per ilgas laiko tarpas ir šiek tiek daugiau pasipiktinimo žmonių tarpe dėl to, kad nėra aiškios, ilgalaikės strategijos. Visi praktiškai supranta, kad su koronavirusu mes negalime susitvarkyti greitai, vadinasi reikia aiškesnės strategijos ilgesniam laikotarpiui“, – sakė E. Huijben-Puščiūtė.

Situacija populistai naudojasi ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, šią savaitę Prancūzijoje apie savo kandidatūrą prezidento rinkimuose pranešė radikalių pažiūrų kandidatas Ericas Zemmouras. Jis anksčiau teigė, jog pandemijos ribojimai yra išpūsti – taip jis tikisi susirinkti ribojimų ir skiepų skeptikų balsus.

Visas reportažas – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt