Pasaulyje

2021.12.02 08:20

Popiežius Pranciškus vyksta į migrantų krizės fronto liniją Kiprą

BNS2021.12.02 08:20

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį vyksta į padalytą Kipro salą, kur pradės savo kelionę, surengtą siekiant akcentuoti du iš jo prioritetų: migrantų ir tarpkonfesinio dialogo klausimus.

Atskridęs į Larnakos oro uostą 84 metų pontifikas saloje pradės dviejų dienų vizitą, o paskui nuvyks į Graikiją – kitą Europos pabėgėlių krizės frontą.

Kipro valdžia Pranciškaus kelionę vadina istorine. Jis bus antras popiežius, apsilankęs Kipre, kur daugumą gyventojų sudaro graikai ortodoksai. 2010 metais saloje lankėsi popiežius Benediktas XVI.

Migracija bus svarbi vizito tema, Kiprui skundžiantis, kad jam tenka neproporcingai didelis žmonių, mėginančių patekti į Europos Sąjungą, srautas.

Vizito kulminacija bus mišios futbolo stadione po atviru dangumi sostinėje Nikosijoje. Jų nekantriai laukia maždaug 25 tūkst. šalies katalikų.

Katalikų mažumai maždaug milijoną gyventojų turinčioje valstybėje priklauso tūkstančiai maronitų, kurių protėviai atvyko iš Sirijos ir Libano, bet dauguma Kipro katalikų yra darbuotojai iš Filipinų ir Pietų Azijos, taip pat migrantai iš Afrikos.

Vizito saugumu rūpinsis per 500 Kipro policijos pareigūnų.

Penktadienį po pietų Pranciškus surengs ekumeninę maldą su migrantais netoli miestą dalijančios Žaliosios linijos esančioje bažnyčioje, kur lankosi tikintieji iš dešimčių šalių.

Pasak Kipro pareigūnų, su Vatikanu buvo deramasi dėl šiuo metu Kipre esančių kelių migrantų šeimų perkėlimo į Romą.

Popiežius taip jau yra pasielgęs ir anksčiau – 2016-aisiais iš Graikijos Lesbo salos į Vatikaną jis grįžo drauge su trimis Sirijos musulmonų šeimomis, pabėgusiomis nuo bombardavimų tėvynėje.

Prieš kelionę paskelbtame vaizdo pranešime Pranciškus Viduržemio jūrą pavadino „didžiulėmis kapinėmis“, turėdamas galvoje tūkstančius nuo konfliktų ir skurdo bėgusių migrantų, bandžiusių pasiekti Europos krantus ir žuvusių.

Pranciškus jau seniai ragina labiau ginti migrantus, o praėjusį savaitgalį kalbėjo, kad jam skaudu dėl 27 neseniai nuskendusių žmonių, bandžiusių perplaukti Lamanšo sąsiaurį, taip pat dėl migrantų, įstrigusių prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos.

„Žinome, kad popiežius Pranciškus pirmiausia eina pas pažeidžiamiausius ir į visuomenės paribį nustumtus žmones. Šiandien tai yra migrantai, priversti per skausmą ar neteisėtai palikti savo šalis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kipro maronitų arkivyskupas Selimas Sfeiras.

Kipro valdžia sako, kad šioje saloje, palyginti su gyventojų skaičiumi, pirmą kartą prieglobsčio prašančių asmenų yra daugiausiai Europos Sąjungoje. Kipras kaltina Turkiją, kad ji leidžia migrantams patekti iš šiaurės.

Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos įsiveržė ir okupavo šiaurinį salos trečdalį, reaguodamos į Graikijos tuometės chuntos remtą perversmą.

Atsiskyrusią Šiaurės Kipro Turkų Respubliką (ŠKTR) pripažįsta tik Ankara.

Dėl salos padalijimo maždaug 200 tūkst. žmonių, įskaitant daug maronitų iš šiaurės, buvo priversti palikti savo namus.

Jungtinių Tautų remiamos derybos dėl salos suvienijimo yra sustabdytos nuo 2017 metų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt