Pasaulyje

2021.12.01 21:46

Politologas apie sankcijas: gal pagaliau bus nuspręsta, kad toliau eskaluoti šį konfliktą su Vakarais Minskui per brangu

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.12.01 21:46

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai po trečiadienį vykusio susitikimo nutarė pritarti penktajam sankcijų paketui Minsko režimui. Sankcijų sąrašas bus paskelbtas ketvirtadienį, jį patvirtinus ministrų lygiu. „Dienos tema“ – apie naujas Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai. Šio vakaro svečiai – europarlamentaras Andrius Kubilius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

– Sankcijos, kokios jos yra šiandien, pasak diplomatinių šaltinių, kurie susipažinę su pirminiu paketu, faktiškai yra tokios pačios, dėl kurių ir susitarė Europos Sąjungos šalių ambasadoriai dar prieš Angelos Merkel skambutį. Po to, žinoma, buvo bandoma išbraukti bendrovę „Belavia“ iš sąrašo, bet taip, kaip matome, neatsitiko. Pone Kubiliau, iš esmės Aliaksandro Lukašenkos pokalbis su Merkel nieko nedavė?

A. Kubilius: Šitaip žiūrint, turbūt ne.

Iš tikrųjų rezultatų gal ir nematome. Be abejo, buvo visokių žinučių ir kitos informacijos, kad buvo bandoma „Belavią“ išbraukti iš sąrašo, tačiau kitų šalių ir Lietuvos diplomatijos protestai padėjo pasiekti tai, kad liko taip, kaip yra dabar. Na, aš tikrai nežinau visų A. Merkel skambučio aplinkybių, ar A. Lukašenka ką nors iš jos išgirdo ir pasidarė kokias nors išvadas. Gal jam iš tikrųjų praeina noras vežti tiek daug migrantų į Baltarusiją ir paskui siųsti prie mūsų sienos. Bet tai, kad sankcijos liko praktiškai tokios, kokios buvo sukonstruotos iš pradžių, yra akivaizdu ir yra gerai. Reikia pripažinti, be abejo, ir paties A. Lukašenkos „nuopelnus“. A. Lukašenkos veiksmai – ir hibridinio karo sukėlimas, ir visa tai, ką Europos Sąjunga yra pavadinusi migrantų kontrabanda, – iš tikrųjų davė vieną rezultatą: Vakarai tapo žymiai vieningesni A. Lukašenkos režimo atžvilgiu, nes visi supranta, kad šito hibridinio karo priežastys yra pas A. Lukašenką.

Todėl, pavyzdžiui, vakar Europos Parlamento Žmogaus teisių komitete vyko specialūs svarstymai dėl to, kokių priemonių galima imtis A. Lukašenkos režimą patraukiant teisinėn atsakomybėn. Tad tai, ką mes prieš gerą pusmetį kalbėjome apie galimybę atiduoti į Hagoje veikiantį Tarptautinį Teisingumo Teismą, kitaip sakant, pradėti visus tribunolinius procesus, vakar palaikė absoliuti dauguma posėdžio dalyvių.

Dienos tema. Vilpišauskas apie sankcijas Baltarusijai: gal bus pasiekta riba, kad eskaluoti konfliktą Minskui tampa per brangu

– Galėtumėte prognozuoti, kaip greitai įsisuktų visas procesas?

A. Kubilius: Kiek žinau, Lietuva ir Lietuvos Vyriausybė yra šių procesų priešaky, lyginant su kitomis valstybėmis. Yra kelios galimybės. Viena jų jau anksčiau pradėta naudotis, tai yra vadinamąja universalia jurisdikcija. Lietuvos prokurorai to ėmėsi kaip pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą yra patraukiami atsakomybėn tie, kurie persekiojo protestuotojus arba juos kankino Baltarusijoje. Tą patį yra padariusi ir Vokietija, tą patį daro Čekija. Bet Lietuvos Vyriausybė, bent kiek tenka girdėti iš pranešimų, iš teisingumo ministrės kalbų, jau pradeda galvoti apie galimybę pradėti procesą Tarptautiniame Teisingumo Teisme dėl pažeidimo dviejų svarbių konvencijų, kurių dalyvė yra Baltarusija. Viena konvencija – prieš kankinimus, kita konvencija yra Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ji taip pat apima kontrabandą, migrantus. Tad pradėti svarstymai ir tai iš tikrųjų yra labai svarbus žingsnis į priekį.

– Pone Vilpišauskai, grįžkime prie sankcijų. Atsakydamas į anksčiau priimtas Vakarų sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, A. Lukašenka grasino, kad nestabdys migrantų. Po šių pareiškimų atsirado tūkstančiai migrantų prie išorinių Europos Sąjungos sienų. Šiandien jis kalba apie du dalykus: sako, kad blokuos dujų tiekimą Europai, o nesename interviu pareiškė, kad reikia sugrąžinti branduolinį ginklą į Baltarusiją. Jūsų manymu, kiek tokie pareiškimai, gali virsti ne žodžiais, o darbais?

R. Vilpišauskas: Sunku pasakyti. Matėme, kad grasinimai dėl migrantų srautų panaudojimo kaip spaudimo priemonės Europos Sąjungai ir toms šalims, kurios turi sieną su Baltarusija, buvo pradėti įgyvendinti praktiškai. Labiau abejočiau, ar jis taip paprastai galėtų praktiškai įgyvendinti tuos grasinimus, kuriuos dabar minėjote, nes jie iš esmės visiškai tiesiogiai priklauso nuo sprendimų Maskvoje. Manau, kad migrantų srautus pats Minskas galėjo santykinai savarankiškai organizuoti, nors, žinoma, neabejotinai turėjo Maskvos užnugarį.

Apie gamtinių dujų sustabdymą ar atominio ginklo dislokavimą kalbėti vienam A. Lukašenkai yra tikrai sudėtingiau. Ir klausimas, ar Rusijos vadovybė tikrai matytų naudos sau iš tokių veiksmų. Ypač kalbant apie gamtinių dujų tiekimo nutraukimą dabar, kai laukiama sprendimų dėl „Nord Stream 2“. Apskritai, man atrodo, tai būtų gana žalinga pačiai Rusijai, todėl aš bent šiuo metu abejočiau, kad šie sprendimai galėtų būti praktiškai įgyvendinami. Galbūt tai veikiau grasinimai tikintis, kad Europos Sąjunga neskubės su tomis sankcijomis, kurias dabar svarsto, ne tomis, dėl kurių šią savaitę galutinai sutarta ir kurios patvirtintos, penktasis raundas, bet šešto raundo sankcijomis, apie kurias pranešta, manau, siekiant dar labiau paspausti Minską, kad Baltarusijos režimas imtų spręsti humanitarinę krizę, susidariusią dėl jo veiksmų vežant migrantus. Manau, vyksta abipusis žaidimas laukiant, kas nusileis, kieno nervai neišlaikys.

– Pone Kubiliau, kitas smūgis, laukiantis režimo, yra Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų paketas, kuris įsigalios lygiai po savaitės ir uždraus bet kokius sandorius, susijusius su „Belaruskalij“, ir prie šių trąšų pasaulyje, ko gero, praktiškai nenorės niekas prisiliesti. Bet yra pranešimų, kad ir dabar Baltarusijos pareigūnai bando derėtis, kalbėtis su amerikiečiais, mainais mojuoja politinių kalinių korta. Ar, jūsų manymu, gali būti persvarstytos Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos?

A. Kubilius: Aš dėl to abejočiau. Kiek žinau, bent jau Kongrese nuotaikos labai griežtos tiek A. Lukašenkos, tiek Vladimiro Putino atžvilgiu. Ir tikėtis, kad taip lengvai bus persvarstytos sankcijos, būtų tikrai nelabai racionalu. Iš kitos pusės, A. Lukašenka pats žino, ko reikia, kad tos sankcijos nebūtų taikomos, nes jos taikomos už tuos veiksmus, kuriuos A. Lukašenka yra padaręs tiek persekiodamas opoziciją, tiek, liaudiškai tariant, pavogdamas rinkimus. Jeigu šiuos dalykus jis ištaiso, tai, be abejo, gali tikėtis, kad sankcijos bus palengvintos.

– Pone Vilpišauskui, būtent Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų paketas ir yra ta kartelė, kurios neperžengia Baltarusijos režimas vien dėl to, kad gali dar visą savaitę, kol sankcijos neįsigaliojo, per Klaipėdą pumpuoti trąšas, o jau po savaitės, kai sankcijos pradės veikti, šis kelias užsidarys. Ar po to mes nepamatysime Lenkijos scenarijaus prie Lietuvos sienų?

R. Vilpišauskas: Sunku pasakyti. Gali pasakyti tiktai tie, kas organizuoja šitą krizę. Sankcijų tikslas yra atgrasyti nuo elgesio, kuris pažeidžia žmonių teises ir tarptautinius susitarimus. Ir to reikia nepamiršti. Tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos apsisprendė dėl griežtesnių sankcijų, yra svarbu. Europos Sąjunga eina lėčiau, bet irgi eina ta pačia kryptimi signalizuodama apie galimą šeštą sankcijų paketą, kuris būtų daug platesnis ir veikiausiai ekonomiškai dar skausmingesnis Baltarusijos biudžetui ir gyventojams, kurie tiesiogiai susiję su išmokomis iš jo. Visa tai daroma tam, kad, kaip sakiau, A. Lukašenka galų gale apsigalvotų ir nustotų tiek naudoti represijas prieš savo šalies gyventojus, tiek, žinoma, organizuoti nelegalią migraciją, apgaudinėti žmones, ieškančius geresnio gyvenimo.

Galbūt bus pasiekta ta riba, kada sankcijos iš tiesų pakeis Minsko išskaičiavimus, ir bus nuspręsta, kad toliau eskaluoti šitą konfliktą su Vakarais Minskui tampa per brangu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt