Pasaulyje

2021.12.01 11:39

Ukrainos prezidentas Zelenskis pasisako už „tiesiogines derybas“ su Rusija

atnaujinta 12.34
BNS2021.12.01 11:39

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino surengti tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų užbaigtas jau aštuntus metus besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.

„Privalome pasakyti tiesą, kad negalėsime užbaigti karo be tiesioginių derybų su Rusija“, – skelbdamas metinę kalbą įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.

Šis jo pareiškimas nuskambėjo Užsienio reikalų ministerijai ankstesnę dieną paskelbus, kad Rusija sutelkė 115 tūkst. karių aplink Ukrainą, Krymo pusiasalyje, kurį 2014 metais Maskva aneksavo, taip pat dviejuose Ukrainos rytiniuose regionuose, kur yra įsitvirtinę Kremliaus palaikomi separatistų kovotojai.

„Būkime sąžiningi, karas Donbase tęsiasi aštuonerius metus. Aštuoneri metai nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos“, – kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė „nebijąs“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Privalome kalbėtis, žinodami, kad turime stiprią ir pajėgią kariuomenę“, – pabrėžė jis.

V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos politikus išlikti vieningus Rusijos agresijos akivaizdoje.

NATO antradienį perspėjo Maskvą, kad Rusijai tektų brangiai sumokėti, jeigu ji pasiųstų savo pajėgas įsiveržti į Ukrainą. A. Blinkenas taip pat perspėjo dėl „rimtų pasekmių“, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu perspėjo Vakarus neperžengti Kremliaus nubrėžtų „raudonų linijų“.

NATO ragina Rusiją atnaujinti dialogą

Rusija per anksti nusprendė nutraukti diplomatinis ryšius su NATO, bet Aljansas ragina Maskvą atšaukti šį sprendimą ir dėl taikos bei saugumo vėl dalyvauti NATO ir Rusijos taryboje, antradienį vakare spaudos konferencijoje Rygoje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad antradienį vyko išsamios NATO užsienio reikalų ministrų diskusijos dėl trijų klausimų: Rusijos pajėgų sutelkimo netoli Ukrainos sienos, Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų ir svarbaus NATO vaidmens ginklų kontrolės srityje.

J. Stoltenbergas akcentavo, kad padėtis Ukrainoje ir aplink ją vis dar nestabili ir neprognozuojama, be to, nėra aiškūs Rusijos ketinimai.

„Matome nepagrįstą ir nepaaiškintą pajėgų sutelkimą. Jį taip pat lydi stipresnė retorika ir dezinformacija. Žinome, kad Rusija praeityje yra panaudojusi jėgą prieš Ukrainą ir kitas kaimynes. Vieningai ketiname sulaikyti Rusiją nuo bet kokių tolesnių agresyvių veiksmų“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Aljanso šalių užsienio reikalų ministrai ragina Rusiją veikti skaidriai, deeskaluoti padėtį ir sumažinti įtampą. J. Stoltenbergas pažymėjo, kad bet kokia tolesnė Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu atsieitų labai brangiai ir sukeltų rimtų politinių bei ekonominių pasekmių.

„Ministrai aiškiai pasakė, kad nereikėtų neteisingai suprasti NATO įsipareigojimų. Mes visi laikomės drauge, kad saugotume ir gintume visus savo sąjungininkus. Ir toliau aktyviai sieksime... turėti visus būtinus planus. Tuo pačiu metu toliau užtikrinsime politinę ir praktinę paramą savo partnerei Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jis paaiškino, kad dėl Rusijos agresyvaus elgesio NATO ir toliau laikysis dvejopos pozicijos Rusijos atžvilgiu – gynybos ir atgrasymo priemonių.

Ministrai taip pat aptarė padėtį prie išorinių NATO ir Europos Sąjungos sienų, A. Lukašenkos režimo veiksmus – naudojimąsi pažeidžiamais žmonėmis siekiant daryti spaudimą Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad tai ciniška ir nežmoniška, ir kad NATO ministrai aiškiai išreiškė savo paramą paveiktoms sąjungininkėms bei solidarumą su jomis. Generalinis sekretorius taip pat sakė, kad NATO glaudžiai bendradarbiauja su ES, siekdama atremti šią hibridinę kampaniją.

Pasak J. Stoltenbergo, užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė ginklų kontrolę, nusiginklavimą ir masinio naikinimo ginklų neplatinimą. Jis pabrėžė, kad tai yra vienas NATO prioritetų, nes ji remia pasaulio be branduolinių ginklų idėją ir po Šaltojo karo reikšmingai sumažino savo branduolinį arsenalą.

„Taip pat remiame svarbius ginklų kontrolės susitarimus. Matome nerimą keliančių tendencijų. Rusija ir Kinija reikšmingai didina savo arsenalus, susitarimai žlugdomi. NATO sąjungininkės yra įsipareigojusios tęsti mūsų pastangas stiprinti ginklų kontrolę. Gyvename pavojingame pasaulyje, mus reikia daugiau nuspėjamumo ir skaidrumo“, – sakė J. Stoltenbergas.

Anot jo, ministrai toliau aptarinės kitą Aljanso strateginę koncepciją – ji turi būti priimta per NATO viršūnių susitikimą Madride 2022 metais. Ši koncepcija atspindės naują saugumo aplinką, patvirtins Aljanso vienybę ir vertybes, ja bus tęsiama adaptacija, sakė generalinis sekretorius.

S. Lavrovas: Rusija neatsisakys Minsko susitarimų dėl Donbaso

Rusija neketina atsisakyti pozicijos, kad būtina vykdyti Minsko susitarimus, ir reikalaus juos vykdyti, trečiadienį sakė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Niekada nesislėpsime ir niekada nepasakysime: „Na, viskas, reiškia, jei jau [susitarimas] numirė, tai numirė“, – pareiškė S. Lavrovas parlamento aukštuosiuose rūmuose – Federacijos Taryboje.

„Tegu jie [Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose] tai pasako. Na, o mes reikalausime vykdyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – pabrėžė jis.

Karas Donbase prasidėjo 2014 metais, Kijeve per sukilimą nuvertus prorusišką valdžią, o Rusijai atplėšus nuo Ukrainos ir neteisėtai aneksavus Krymą.

Per konfliktą Maskvos remiami prorusiški separatistai Ukrainos rytuose paskelbė Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“, bet tarptautinė bendrija jų nepripažįsta. Šiuos darinius nuo likusios Ukrainos teritorijos dalies skiria vadinamoji kontaktinė linija, pagrįsta Minsko susitarimais.

Šalys derasi Trišalėje kontaktinėje grupėje dėl konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo. Be to, padėties Donbase sureguliavimas aptarinėjamas vadinamojo Normandijos ketverto, kurį sudaro Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija, lygiu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt