Pasaulyje

2021.11.30 16:02

„Karas bręsta, bet nenoriu tuo tikėti“ – ukrainiečiai pasakoja apie tvyrančią įtampą pasienyje ir vėl kasdien girdimus šūvius

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.30 16:02

Ukrainos užsienio reikalų ministras teigia, kad Rusija netoli Ukrainos sutelkė jau 115 tūkstančių karių ir prašo Vakarų pagalbos padėti atgrasyti Rusiją. Pasak jo, tam laiko liko keli mėnesiai. Įtampa auga ir ties fronto linija Rytų Ukrainoje. Ukrainiečių kariai sako esantys provokuojami ir stengiasi į provokacijas nereaguoti.

Aleksandro Studenikino namą sugriovė karas. Mokyklos griuvėsiai – nauji jo namai.

„Atvažiavo tankai. Todėl čia ir gyvename“, – sako jis.

Mokyklą dar primena tik Tarasas Ševčenka ant sienų. O rūsyje sutalpinta tai, kas liko Aleksandrui su žmona.

„Patikėkite, viskas, ko noriu – tai, kad jie nebešaudytų. Dėl manęs, kad ir tuojau pat. Bet jie nesiliaus. Jiems naudinga, kad konfliktas tęstųsi“, – tvirtina A. Studenikinas.

Panorama. Ekonomistai įspėja: tikėtina, kad metus Lietuva baigs su dviženkle infliacija

Jų namas subombarduotas 2014-ųjų vasarą. Bet viskas vėl iš naujo.

„Dabar vėl dažnai šaudo. Vasarą nešaudė. Bet dabar – spalį, lapkritį – pradėjo vėl. Šaudo kasdien“, – sako jis.

Senjorės Lidijos Lenko namas išliko, bet per virtuvės langus skraido paklydusios kulkos.

„Daugiau nei pusmetį gyvenau pas kaimynę. Pas ją mažiau skraidė“, – teigia ji.

L. Lenko pasakoja tą patį – prieš keletą metų jau buvo ramu.

„Buvome net atsipalaidavę ir pradėję kurti ateities planus. O dabar vėl prasidėjo. Ypač bombarduojama kasdien“, – pasakoja senjorė.

Visų jų namai – prie fronto linijos, Horlivkos mieste, užimtame Rusijos remiamų pajėgų. Vien prie Horlivkos per praėjusią parą užfiksuota tuzinas paliaubų pažeidimų, o per visą frontą per kelias dienas – šimtai. Prie įvažiavimo į miestą iškelta ne tik separatistų, bet ir Rusijos vėliava.

Kitoje fronto pusėje – Ukrainos karių apkasai. Girdisi šūviai. Tai – artilerijos garsas. Ukrainiečiai pasakoja – iš priešingos fronto pusės dabar šaudoma kasdien, dažniausiai popiet.

„Jie provokuoja mus didesniam veiksmui. Bet atsakome jiems mandagiai. Stengiamės nedaryti beveik nieko“, – teigia Ukrainos karys.

Esame pasiruošę karui, sako kitas karys, bet iškart pripažįsta – nežino ko tikėtis, Rusijai pasienyje telkiant pajėgas.

„Neaišku, ar tai jėgos demonstravimas didinant spaudimą per derybas, ar jie iš tikrųjų nori pradėti atvirą karą“, – aiškina jis.

Atsakymo ieško Ukrainos Vyriausybė ir vardija, kaip Rusijos pajėgos netoli Ukrainos didėja.

„Tai – tankai, artilerija, elektroninės karinės sistemos, oro ir vandens pajėgos. Iš viso 40 taktinių bataliono grupių, tai yra 115 tūkstančių Rusijos karių Ukrainos kryptimi“, – dėsto Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusijos kariuomenės atsitraukė pavasarį po panašaus spaudimo. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro, dabar padėtis skiriasi: esą Rusija, priešingai nei skelbė, pavasarį atitraukė tik dalį pajėgų ir paliko visą atgabentą puolimo infrastruktūrą.

„Todėl jiems nereikia to daryti iš naujo. Tai reiškia, kad, jei Rusija nuspręs imtis karinės operacijos, viskas įvyks akimirksniu“, – pabrėžia D. Kuleba.

Tarptautinę spaudos konferenciją surengęs ministras šaukiasi Vakarų pagalbos, siūlydamas Rusijos politinio, ekonominio ir karinio atgrasymo planą.

O grasinimai Kijevui jau ir iš Minsko – Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos konflikto su Ukraina atveju, Baltarusija neliks nuošalyje.

„Iš dalies, tai – neįsivaizduojama. Ukraina ir Baltarusija praeityje puikiai sutarė. Niekada nematėme savo šiaurinio flango kaip grėsmės šaltinio. Deja, dabar į tokią grėsmę turime atsižvelgti“, – sako Ukrainos užsienio reikalų ministras.

„Iš to, ką matome, galime pasakyti, kad karas bus. Matome, kad jis bręsta. Bet pati nenoriu tuo tikėti. Pagal tai, ką patyrėme, per apšaudymus, nieko gero iš to nėra“, – įsitikinusi L. Lenko.

Artilerijos aidui dažnėjant, L. Lenko kaimynai sako, jog žiemai pasiruošę pilną sandėliuką daržovių, jei bus apgultis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt