Pasaulyje

2021.12.01 21:01

Po pirmųjų Bideno metų respublikonai įsitikinę: vidurio kadencijos rinkimuose pergalė bus įspūdinga

Aurimas Pečiukaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.01 21:01

Artėjant prezidentavimo metinėms, Joe Bideno ir demokratų partijos populiarumas tirpsta. Vis niūresnės prognozės ir dėl kitąmet vyksiančių vidurio kadencijos rinkimų (midterm elections – LRT.lt), po kurių, kaip rodo dabartinės apklausos, demokratai veikiausiai praras vienvaldystę Kongrese. Tad J. Bidenui teks dirbti su pasidalijusiu arba netgi respublikonų kontroliuojamu Kongresu. 

Kai 2010-aisais po vidurio kadencijos rinkimų respublikonai perėmė Atstovų rūmų kontrolę, partijos lyderis Senate Mitchas McConellas pareiškė: „Prezidentui Obamai būtina užkirsti kelią į antrąją kadenciją“. Nors Barackas Obama antrąją kadenciją 2012-aisiais laimėjo, po 2010-ųjų demokratų nesėkmės vidurio kadencijos rinkimuose, prezidentas dirbo su pasidalijusiu, o vėliau, po dar kitų rinkimų, ir su respublikonų kontroliuojamu Kongresu.

Ginčai, dažnai pasibaigdavę aklaviete, lėmė ne tik trečią pagal trukmę Vyriausybės užsidarymą, bet ir vangesnę įstatymų leidybą. 2015-aisiais, pasirašydamas abiejų partijų pritarimo sulaukusį įstatymą dėl mažesnio Vyriausybės vaidmens švietime, pats B. Obama juokavo: „tai Kalėdų stebuklas“.

Viena vertus, nesutarimai tarp B. Obamos ir respublikonų Kongrese žymi tais metais vis sparčiau augusį politinį susiskaldymą, siejamą ir su vadinamuoju „negatyviuoju partiškumu“, kai rinkėją palaikyti savąją partiją pirmiausia motyvuoja priešiškumas kitai politinei jėgai ar jos idėjoms.

Kita vertus, kaip rodo B. Obamos prezidentavimas, išaugęs politinis susikaldymas ir pasidalijęs Kongresas turi didelę įtaką prezidento palikimui. Vertindami B. Obamos įstatymų palikimą, apžvalgininkai dažnai mini sveikatos apsaugos reformą, priimtą dar prieš 2010-ųjų vidurio kadencijos rinkimus, kai demokratai kontroliavo abejus Kongreso rūmus.

Demokratai šiandien ir vėl kontroliuoja abejus Kongreso bei Baltuosius rūmus. Bet iki vidurio kadencijos rinkimų neliko nė metų, o ambicingus tikslus iškėlęs J. Bidenas susiduria su rimtais iššūkiais užsienyje, namuose ir savo partijoje.

Krintantis J. Bideno populiarumas: krizė po krizės

J. Bideno prezidentavimo pradžia – istorinė. Demokratas inauguracinę kalbą ant Kapitolijaus laiptų sakė praėjus vos dviem savaitėms po Kapitolijaus šturmo. Tad J. Bideno priesaika žymėjo mėnesius užtrukusios sumaišties pabaigą.

Rinkėjai, ypač demokratų, J. Bidenui kėlė ir daugiau lūkesčių. J. Bidenas žadėjo kovoti su koronavirusu ir klimato kaita, atnaujinti senstančią šalies infrastruktūrą, imtis socialinės politikos pertvarkų. Pasauliui J. Bidenas skelbė, kad Amerika atstatys sąjungas ir taps lydere.

Pirmąjį valdymo pusmetį J. Bideno populiarumas buvo stabilus, įvairiose apklausose svyravo apie 53 procentus. Prezidentas dalį pažadų įgyvendino: Jungtinės Valstijos sugrąžintos į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, priimtas beveik 2 trilijonų dolerių ekonomikos gaivinimo paketas, pagreitį įgavo skiepijimo kampanija, o prezidentas žadėjo Liepos 4-ąją minėti ir „laisvės nuo viruso vasarą“.

Bet vėliau sekė krizė po krizės. Pasitraukimo iš Afganistano sumaištis sukėlė ir sąjungininkų abejones, ir rinkėjų nusivylimą: dar liepos pabaigoje teigiamai J. Bideno prezidentavimą vertino daugiau nei pusė apklaustųjų, rugpjūčio pabaigoje – maždaug 47 procentai.

J. Bideno reitingai ir toliau krito žemyn, kai rudens pabaigoje „laisvės nuo viruso vasara“ baigėsi ir susirgimų skaičius vėl išaugo. Kita vertus, čia išryškėja paradoksas: apklausos rodo, kad amerikiečių susirūpinimas pandemija mažėja, vis daugiau apklaustųjų, kaip labiausiai rūpimą klausimą, nurodo šalies ekonominę situaciją. Praėjusį lapkritį rinkėjai J. Bideną labiau vertino kaip kandidatą, galintį suvaldyti pandemiją, nei kaip kandidatą, laviruojantį šalies ekonomiką.

Ir nors darbo rinka toliau atsigauna, apklausos rodo, kad didžiajai daliai amerikiečių dabar svarbiausia kylančios pragyvenimo kainos. Infliaciją ekspertai sieja su sudėtingu atsigavimu po pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimais, energetine krize ir kitais veiksniais. „ABC“ ir „Washington Post“ apklausa rodo, kad 70 procentų amerikiečių mano, jog ekonomika – prastoje būklėje, o 55 procentai teigia, kad J. Bidenas ekonomikos klausimus sprendžia netinkamai.

Galiausiai, nors demokratai kontroliuoja abejus Kongreso rūmus, J. Bideno ambicijos įstrigo Kapitolijuje dėl partijos rietenų. Tik po pralaimėjimo valstijų rinkimuose, pavyko susitarti dėl trilijono dolerių vertės infrastruktūros įstatymo. Bet 2,5 trilijonus dolerių atsieisiantis projektas dėl kovos su klimato kaita bei socialinės politikos ir toliau kelia nesutarimus. Nors jam pritarė Atstovų rūmai, Senate – demokratų dauguma tokia trapi, kad dviejų partijos narių-centristų abejonės procesą stabdo.

Prezidentų populiarumo tendecijos

Respublikonas, Amerikos lietuvis Saul Anuzis LRT teigia, kad J. Bideno populiarumas smunka dėl esą pernelyg didelių demokrato nuolaidų partijos progresyviajam sparnui. Pasak S. Anuzio, J. Bideną rinkę nuosaikesni rinkėjai yra nusivylę. Bet Mattas Grossmanas, Mičigano valstijos universiteto politologas, LRT pabrėžia, jog krintantys J. Bideno reitingai – nieko ypatinga, mat krizės, su kuriomis susiduria prezidentas, neeilinės, o vadinamasis „medaus mėnesis“ baigėsi.

Jei per J. Bideno prezidentavimo šimtadienį jo reitingas apklausose svyravo apie 55 procentus, nuo inauguracijos praėjus 300 dienų, populiarumas siekia 42-43 procentus. Palyginimui, B. Obamos reitingas per šimtadienį viršijo 60 procentų, o kai kuriose apklausose netgi 65 procentus, bet praėjus 300 dienų nusileido iki 50 procentų. D. Trumpą per šimtadienį teigiamai vertino kiek daugiau nei 40 procentų rinkėjų, po trijų šimtų dienų teigiamai vertinančių skaičius sumažėjo iki 37-38 procentų.

M. Grossmanas taip pat nesureikšmina demokratų partijos vaidų, esą didžiuosiuose J. Bideno įstatymų projektuose gausybė pasiūlymų, tad nenuostabu, jog rasti sutarimą sudėtinga. Bet prognozuoti, kaip ilgainiui J. Bideno populiarumas keisis, sunku.

„Dabartinis reitingas gan žemas. Beveik visi respublikonai jį vertina neigiamai, taip pat ir didžioji dalis nepriklausomų rinkėjų Bideną vertina labiau neigiamai nei teigiamai. Bet istorinės tendencijos, kaip populiarumas gali keistis po pirmojo kritimo, nėra. Krenta visi, bet neaišku, kaip reitingai keisis vėliau“ – sako mokslininkas.

Virdžinijos rinkimų pamokos

Viena – prezidento populiarumas ir demokratų palaikymas apklausose, kita – rinkimai. Pirmieji valstijų rinkimai nuo J. Bideno prezidentavimo pradžios demokratus privertė dar labiau sunerimti. Ypač Virdžinijoje, kurioje demokratai nuo 2009-ųjų laimėjo visus didžiuosius rinkimus. Dalis apvžalgininkų dėl besikeičiančios demografijos, augančių miestų bei priemiesčių Virdžinijos netgi nebelaikė „svyruojančia“ valstija, bet priskyrė ją prie mėlynųjų, demokratų rėmėjų, valstijų.

Lapkričio pradžioje valstijos gubernatoriaus rinkimus laimėjo respublikonas Glennas Youngkinas. Politiku tapęs verslininkas demokratų kandidatą nugalėjo, laviruodamas tarp idėjų, artimų D. Trumpo rinkėjui, ir nuosaikesnės pozicijos. Taip G. Youngkinas išlaikė ir buvusio prezidento rėmėjų paramą, ir sustiprino pozicijas priemiesčiuose bei tarp kitų grupių, kurių simpatijos J. Bidenui padėjo laimėti prezidento rinkimuose.

Pačių demokratų valstijoje atlikti tyrimai, kurių išvadas peržiūrėjo leidinys „Politico“, rodo, kad rinkėjams sudėtinga įvardinti demokratų nuveiktus darbus, dabartines pozicijas. Analitikai taip pat pabrėžia paradoksą: dingus pagrindiniam oponentui, D. Trumpui, demokratams burti plačias koalicijas, vienytis sunku.

Kita vertus, M. Grossmano teigimu, prezidento partijai pralaimėti pirmuosius rinkimus po inauguracijos įprasta, mat Baltųjų rūmų nekontroliuojanti partija energingesnė.

Respublikonus G. Youngkino pergalė įkvėpė ir tapo strategijos pavyzdžiu. Pirma, G. Youngkinas priėmė Trumpo palaikymą, bet laikėsi nuo jo atokiau, o buvęs prezidentas per kampaniją Virdžinijoje nepasirodė. Antra, respublikonas kampanijoje išnaudojo ir amerikiečių nuovargį nuo viruso, ir ideologijos, vadinamųjų „kultūrinių karų“ lozungus. G. Youngkinas oponentus kaltino mokyklose skleidžiant kritinę rasės teoriją, aiškinimus, kaip rasė daro įtaką šalies teisei. Be to, respublikonas kritikavo COVID-19 ribojimus mokyklose.

Nors G. Youngkino teiginiai dėl pamokų apie rasizmą, pasak ekpsertų, abejotini, tokia strategija suveikė. „Washington Post“ apklausos rodo, kad rinkėjams Virdžinijoje švietimas tapo vienas svarbiausių klausimų.

Respublikonų taikiniai vidurio kadencijos rinkimuose

Pergalės Virdžinijoje priežastys ir Bideną supančios krizės veikiausiai taps pagrindiniais respublikonų taikiniais per vidurio kadencijos rinkimų kampaniją. Pasak S. Anuzio, partija pirmiausia kalbės apie kainų augimą, dažniausiai aptarinėjamą temą prie „vakarienės stalo“.

Politiko teigimu, respublikonai taip pat pabrėš saugumo miestuose problemą. 2020-aisais metinis žmogžudysčių skaičiaus augimas šalyje buvo didžiausias nuo 6-ojo dešimtmečio, kai Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) ėmė rinkti duomenis. Galiausiai, S. Anuzio teigimu, respublikonai kels vertybinius klausimus apie vaikų švietimą bei kritikuos J. Bideno imigracijos politiką.

Susipažinęs su partijos tyrimais, S. Anuzis sako, kad dar prieš pusmetį respublikonai planavo laimėti iki 20 vietų Atstovų rūmuose, bet dabar jau svarsto net apie 60 vietų. Tokiu atveju respublikonai laisvai periimtų rūmų kontrolę, mat šiuo metu demokratų dauguma Atstovų rūmuose trapi: 221 prieš 213.

Istorija demokratams nedėkinga

J. Bidenas ir demokratai pradėjo turą po Ameriką, aiškindami, kaip pinigai iš infrastruktūros projekto padės atstatyti kelius, tiltus, padidins prieigą prie interneto ryšio. Apvžalgininkų teigimu, tokia komunikacija apie nuveiktus darbus demokratams labai svarbi.

Lapkričio viduryje „ABC“ ir „Washington Post“ apklausa atskleidė, kad jei vidurio kadencijos rinkimai vyktų šiandien, 51 procentas balsuojančių rinktųsi respublikonus, 41 procentas – demokratus.

Apklausas atliekančios „Gallup“ tyrėjų modeliai rodo, kad kai prezidento reitingas mažesnis nei 50 procentų, valdančioji partija Atstovų rūmuose praranda apie 40 vietų. Jei tokios tendencijos pasitvirtintų, Atstovų rūmuose demokratų daugumos neliktų.

Senate partijos dauguma šiuo metu dar trapesnė, ten 50 prieš 50 lygybę nulemia viceprezidentės Kamalos Harris balsas. Vidurio kadencijos rinkimuose perrenkamas trečdalis Senato. Nors respublikonai turės ginti daugiau vietų, kova daugelyje valstijų bus nuožmi.

Galiausiai, dalis modelių rodo, kad respublikonams, norint perrimti Atstovų rūmų kontrolę, užteks tik „džerimanderingo“ – rinkimų apylinkių žemėlapio perbraižymo, kuriuo partija padidina sau palankių apylinkių skaičių ar išsklaido priešininkų rinkėjus į skirtingas apylinkes. Prie šio proceso prisideda abi partijos, bet respublikonai turi pranašumą.

Kita vertus, kad ir ką darytų demokratai, istorija – ne jų pusėje. M. Grossmano atliktas tyrimas rodo, kad Baltuosius rūmus kontroliuojančiai partijai priimant didelius projektus, partija sulaukia atsako iš priešininkų ir beveik visuomet vidurio kadencijos rinkimus pralaimi. Tiesa, politologas priduria, kad priežastingumą šiuo atveju nustatyti sudėtinga.

Kiti tyrimai rodo, jog prezidento partija per vidurio kadencijos rinkimus visuomet pasirodo silpniau, nepaisant to, kokie būtų prezidento reitingai. Tokioje tendencijoje išskiriamos tik dvi pastarųjų dešimtmečių išimtys – respublikonų pasirodymas 2002-aisiais, praėjus vos metams po Rugsėjo 11-osios atakų, ir demokratų pozicijų sustiprinimas 1998-aisiais, kai visuomenė piktinosi respublikonų surengta apkalta Bilui Clintonui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt