Pasaulyje

2021.11.30 10:44

Ar Ukraina prarasta? Putinui telkiant karius, NATO neranda tinkamo atsako

Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2021.11.30 10:44

Rusijos ketinimus gaubia karo migla. Virš 90 tūkstančių Rusijos karių juda link Ukrainos, o NATO ir Baltijos šalims sunkiai sekasi rasti atsakymus. 

„Tai yra beprecedentis atvejis nuo Sovietų Sąjungos žlugimo“, – LRT.lt sakė diplomatinis šaltinis Kijeve. Kaip praneša JAV žiniasklaida cituodama žvalgybinius duomenis, Rusija to viešai neskelbusi mobilizuoja rezervo karius, kurie eitų paskui pirmąją invazijos bangą.

Praeitą savaitę daugiau neraminančių naujienų atėjo iš Kijevo, tada prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog prieš jo Vyriausybę yra planuojamas perversmas. Jeigu tiesa, tai pakartotų Rusijos veiksmų 2014 m. braižą, kai pasinaudojusi vidaus politine suirute – Euromaidano revoliucija – ši pradėjo operacijas Kryme ir Donbase.

Tačiau, Rusijai telkiant kariuomenę, NATO ir JAV vangiai demonstruoja, kokius galimus instrumentus turi ant stalo, jeigu Rusija – dar kartą – surengtų karinį įsiveržimą į Ukrainą.

„Nėra jokio noro stoti į konfrontaciją su Kremliumi, nes tam reikalingos didžiulės laiko ir išteklių investicijos, kurias jie mieliau panaudotų Kinijos keliamiems iššūkiams spręsti“, – „Financial Times“ žurnalistams sakė buvusi aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnė Andrea Kendall-Taylor.

Šiuo metu JAV linksta į politinę ir ekonominę paramą, užuot pažadėjusios karinę pagalbą. Vašingtone vaizdas aiškus – JAV neketina eiti į karą dėl Kijevo.

Sekmadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad svarstomos tik politinės ir ekonominės atgrasymo priemonės. „Mes ir anksčiau demonstravome savo valią ir galimybes priversti Rusiją už tai sumokėti, tai darėme dėl neteisėtos Krymo aneksijos 2014 m. [..], įvesdami griežtas ekonomines sankcijas“, – sakė jis.

Ankstesniuose Vašingtono pareiškimuose taip pat nebuvo įvardytos karinės atgrasymo galimybės.

Sakartvelo scenarijus?

Apie Kremliaus poziciją gerai informuotas analitikas Dimitrijus Treninas palygino Ukrainos slinktį į Vakarus su Sovietų Sąjungos raketų dislokavimu Kuboje Šaltojo karo metais.

„Bet kuris Rusijos lyderis siektų užkirsti kelią tokiam įsitvirtinimui, naudodamas visas turimas priemones“, – rašė jis lapkričio 19 d. „Carnegie Moscow“ centro tinklalapyje paskelbtame straipsnyje.

Nors NATO ir JAV nedislokuoja karių ar raketų Ukrainoje, Kijevo praradimas, kaip tai suvokia Maskva, yra viena iš „raudonųjų linijų“, kurių, V. Putino teigimu, Vakarai nepaisė.

Lapkričio mėnesį Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba SVR pareiškė, kad gali pasikartoti Sakartvelo scenarijus. Pareiškime teigiama, kad 2008 metais Tbilisis „brangiai sumokėjo“ už apsiskaičiavimą, bandant susigrąžinti Maskvos remiamą separatistinį regioną. Per kilusį karą, Rusija užėmė penktadalį Sakartvelo teritorijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pasipriešino šiam naratyvui savo „Twitter“ paskyroje pareikšdamas, kad „matome Rusijos dezinformacijos bangą, taip pat ir melagingus kaltinimus Ukrainai rengus karinį išpuolį Donbase“.

Ukrainiečių žurnalisto ir politikos apžvalgininko Vitalijaus Portnikovo teigimu, „visi Sakartvelo scenarijaus požymiai jau matomi“.

„Tai yra de facto derybų Minsko procese žlugimas ir Maskvos atsisakymas derėtis su Vakarais“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Kalbėdamas su LRT.lt V. Portnikovas sakė, kad Rusija galimai laukia provokacijos, kuri leistų jai pradėti karinį įsiveržimą. Tačiau, pridūrė jis, „netikiu, kad Rusija nori okupuoti Ukrainą“ dėl ekonominės naštos, kuri tokiu atveju tektų Kremliui.

Tačiau Maskva turi ir daugiau galimybių, ne vien okupacija ar konflikto Donbase eskalavimas.

Rusija taip pat dislokavo karius į šiaurę nuo Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, esančio prie pat sienos su Rusija. Daugelis miesto gyventojų anksčiau palaikė separatistines nuotaikas, o prieš miesto infrastruktūrą ir Euromaidaną remiančius mitingus buvo įvykdyta ir teroristinių išpuolių.

Kaip rodo žvalgybiniai duomenys, prieinami diplomatiniam šaltiniui Kijeve, Charkivas yra vienas iš galimų taikinių.

Rusijos ir JAV galios žaidimai?

Ankstesnio, šį pavasarį vykusio, Rusijos kariuomenės telkimo aplink Ukrainą kulminacija tapo 2021 metų birželį įvykęs JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimas.

Sprendžiant iš „pastarojo meto Rusijos pareigūnų pareiškimų“, Kremlius galbūt siekia naujų derybų, anot Ukrainos politikos apžvalgininkės ir buvusios parlamento pirmininko patarėjos užsienio politikos klausimais Viros Konstantinovos. „Prieš galimą virtualų J. Bideno ir V. Putino susitikimą Rusija didina statymus ir bando sustiprinti savo derybines pozicijas“, – sako ji.

Birželį vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas baigėsi susitarimu dėl pastangų bendradarbiauti sprendžiant tam tikrus klausimus, įskaitant kibernetinį saugumą.

Dabar Vašingtonas bando „sudėlioti galimų reakcijų, kurios Rusijai tikrai brangiai atsieitų, planą“, – LRT.lt sakė JAV Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis Charlesas Kupchanas.

Anot Ch. Kupchano, JAV politika buvo orientuota į būdų bendradarbiauti žemesnio lygio klausimais paieškas, kartu išlaikant žemą įtampą strateginiame lygmenyje. Bet, Rytų Europai atsidūrus panašiame taške kaip ir 2021 m. pavasarį, abejotina, ar šis požiūris pasiteisino.

Eidamas prezidento padėjėjo ir Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) vyresniojo direktoriaus pareigas Baracko Obamos administracijoje Ch. Kupchanas pastebėjo, kad Europos ir JAV solidarumas 2014 metais „nustebino V. Putiną“.

„Jis manė, kad gali atkirsti JAV nuo Europos, suskaldyti ES nares, [bet] taip neatsitiko“, – sakė Ch. Kupchanas.

„Siekdamas dėmesio ir stengdamasis padidinti savo įtaką derybose V. Putinas yra linkęs kariniais būdais kaitinti atmosferą, – sakė jis. – Tačiau platesnis vaizdas lieka nepakitęs – Ukraina nėra NATO narė [ir] JAV nesiruošia dėl jos kariauti su Rusija.“

2012–2020 m. Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs Linas Linkevičius tvirtina, kad tai, jog 2008 metais Sakartvelui ir Ukrainai nebuvo pasiūlytos NATO Narystės veiksmų planas, pastūmėjo Kremlių veikti.

„[Sąjungininkų] pozicija buvo, kad Rusija bus provokuojama, – LRT.lt sakė L. Linkevičius. – Mažuma sakėme, kad bus priešingai [ir Rusija] bus provokuojama, jei nesuteiksim [Narystės veiksmų plano].“

Karas tarp Sakartvelo ir Rusijos prasidėjo po kelių mėnesių.

Šiuo metu situacija lygiai tokia pati. „[Maskva] pabando ir pažiūri, kokia reakcija, ir tada veikia“, – pridūrė L. Linkevičius.

Norint atgrasyti, reikia, kad priešininkas suvoktu galimų veiksmų kainą. O Kremliaus požiūriu jis iki šiol skynė pergales – nuo dujotiekio „Nord Stream 2“ iki chaotiško sąjungininkų pasitraukimo iš Afganistano.

„Lietuvos svertai yra tik kolektyviniai. Mes galime signalizuoti, kad situacija rimta, telkti koalicinį reagavimą“, – teigė L. Linkevičius ir pridūrė, kad kol kas tai daro vos kelios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Turkiją ir JAV.

„Užbėgti [Rusijai] už akių reikia argumentų, apčiuopiamų sankcijų. [...] Atrodo, tai nevyksta“, – sakė jis.

Antradienį NATO užsienio reikalų ministrai renkasi Rygoje, Latvijoje, kur Rusijos veiksmai užkopė į pirmąjį darbotvarkės prioritetą. Aljansas taip pat planuoja aptarti galimas reakcijas į bet kokį eskalavimą Ukrainoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt