Pasaulyje

2021.11.28 12:46

EK vadovė po susitikimo su Nausėda ir Šimonyte: Lukašenka nesugebėjo palaužti ES vienybės

atnaujinta 15.35
LRT.lt, Augustas Stankevičius, Jūratė Skėrytė, BNS2021.11.28 12:46

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį susitiko su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Po susitikimo EK pirmininkė ir NATO sekretorius patikino, kad solidarizuojasi su Lietuva, kovoje prieš Minsko vykdomą hibridinę ataką.

„Labai svarbu, kad Baltijos regiono strateginiais klausimais galime kalbėtis NATO ir ES vadovų rate. Vertinu jūsų atvykimą kaip labai svarbų solidarumo Lietuvai ženklą“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

Prezidentas specialioje spaudos konferencijoje taip pat teigė, kad jį neramina ir Baltarusijos integracijos sutartis su Rusija.

EK vadovė po susitikimo su Nausėda ir Šimonyte išreiškė palaikymą: Lukašenka nesugebėjo palaužti ES vienybės

„Galima net neabejoti, kad Lukašenkos režimas visomis priemonėmis ir taktikomis nesiliaus trikdęs Vakarų pasaulio ramybę“, – pridūrė Lietuvos prezidentas.

„Nerimą kelia ir dar vienas procesas – visiška karinė Baltarusijos integracija į Rusijos karines struktūras ir doktrinas. Tai atneša naujų iššūkių NATO kolektyviniam saugumui. NATO turėtų atitinkamai koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, turi būti pasirengusi galimam atsakui“, – tvirtino G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad šiuo metu yra itin svarbu užtikrinti ES išorinių sienų apsaugą ir ES finansavimą jos tiesimui.

G. Nausėda su J. Stoltenbergu aptarė ir NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo klausimą.

„Jei saugumo situacija dar labiau komplikuosis, neatmetame, kad galime kreiptis dėl konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Tai gali daryti bet kuri NATO sąjungininkė, kai mato, kad kyla grėsmė saugumui ir jos teritoriniam vientisumui“, – aiškino Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda pridūrė, kad džiaugiasi jau dabar Europos Sąjungos padarytais veiksmais, pažabojant migrantų krizę Bendrijos pasienyje.

„Pirmausia naujų skrydžių organizavimas ir repatriacija. Matome labai apčiuopiamus rezultatus. Kita sritis – humanitarinis aspektas, tai labai sunku padaryti, nes kita pusė nesutinka bendradarbiauti. Nepaisant to, daroma daug, kad tarptautinės organizacijos galėtų prisidėti prie šios situacijos. Trečias – sankcijų politika. (...) Norime sankcijas orientuoti tiesiogiai į asmenis, kurie yra atsakingi už migrantų gabenimą į pasienį“, – aiškino Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

„Šios dienos vizitas rodo, kad reaguojama greitai ir operatyviai“, – kalbėjo G. Nausėda.

EK pirmininkė U. von der Leyen pasidžiaugė ES kova prieš Baltarusijos vykdomas hibridines atakas ir dezinformaciją.

„ES toliau palaiko jus. Tai apima ir įrangą, valdyti sienos priežiūrą, taip pat FRONTEX agentūros pagalbą“, – teigė EK vadovė.

Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln. eurų sumą, o šią savaitę pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti numatyta dar 200 mln. eurų.

„Lukašenka nesugebėjo palaužti ES vienybės. (...) Negalime nusisukti nuo problemų, mūsų priešininkai negali naudotis hibridinėmis atakomis, kad norėtų užglaistyti padėtį savo šalyse“, – apie Minsko režimo veiksmus kalbėjo U. von der Leyen.

NATO ir EK žada stiprinti partnerystę

Reaguojant į Minsko sukeltą migracijos krizę prie ES sienos, Vilniuje sekmadienį viešintys NATO ir EK vadovai pažadėjo stiprinti partnerystę.

„Kadangi hibridinės grėsmės tampa vis aštresnės, turime perkelti mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį. Štai kodėl mes dirbame su NATO generaliniu sekretoriumi J. Stoltenbergu dėl naujos ES ir NATO deklaracijos. Mūsų tikslas – atnaujinti ir papildyti politinį įsipareigojimą stipriai ES ir NATO partnerystei“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen.

Taip ji kalbėjo po Prezidentūroje vykusio susitikimo su prezidentu G. Nausėda, premjere I. Šimonyte ir NATO generaliniu sekretoriumi J. Stoltenbergu.

NATO vadovas pareiškė, kad ši Minsko kurstoma migrantų krizė yra „ciniška ir nehumaniška“.

„NATO ir ES bendradarbiauja spręsdamos įvairius saugumo klausimus, taip pat ir kovodamos su hibridinėmis grėsmėmis.Tad šiandien aptarėme, kaip galėtume paspartinti savo partnerystę, įskaitant ir naują bendrą deklaraciją“, – teigė NATO vadovas.

Jis pridūrė, kad šalys yra „stipresnės ir saugesnės“, kai veikia išvien.

„Bendrijai reikia centro, kuris padėtų tvarkytis ir sutelkti kompetencijas ir analitinius gebėjimus, kovojant su hibridinėmis atakomis. Dezinformacija yra puikus pavyzdys, kaip puikiai dirbti kartu gali NATO ir ES, kovojant su melagienomis“, – džiaugėsi EK pirmininkė.

NATO vadovas J. Stoltenbergas teigė, kad dar prieš 18 mėnesių siūlė suorganizuoti NATO ir Rusijos susitikimą ir teigė, kad NATO toliau vykdys atgrasimo politiką ir gins Lietuvą ir kitas aljanso valstybes.

„Hibridinės atakos tikslas yra aiškus: priversti ES ir valstybes nares atsisakyti savo vertybių ir pasiduoti šantažui. Akivaizdu, kad to daryti negalime“, – po susitikimo su EK ir NATO vadovais sakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak I. Šimonytės, „viskas prasidėjo nuo to, kad iš Baltarusijos žmonių buvo atimta teisė nuspręsti savo likimą“.

Rusiją ragino deeskaluoti padėtį prie Ukrainos

NATO sekretorius J. Stoltenbergas teigė, kad NATO reikalauja Rusiją „deeskaluoti konfliktą su Ukraina“.

„Tai yra nepaaiškinami veiksmai, tai ką mes matome, kuomet yra telkiama ginkluotė, šarvuotos priemonės, dronai, elektroninės karybos priemonės. Matome tūkstantines karių grupes. Rusija turi deeskaluoti savo veiksmus. (...) Jei Rusija sugalvotų panaudoti jėgą, jie sulauktų pasekmių, panašiai kaip tuomet, kai 2014 metais buvo neteisėtai aneksuotas Krymas“, – tikino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Aptarė saugumo padėtį

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen aptarė sudėtingėjančią saugumo situaciją regione ir Baltarusijos režimo keliamus nelegalios migracijos iššūkius prie išorinės ES ir NATO sienos. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, skelbiama Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.

Prezidentas padėkojo už ES ir NATO solidarumą bei paramą Lietuvai, patiriančiai įžūlią hibridinę ataką, ir pažymėjo, kad šiandien, ieškant sprendinių, kaip tokias atakas atremti, glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp ES ir NATO svarba yra kaip niekada didelė.

Pasak šalies vadovo, susitikime aptarta saugumo situacija Baltijos regione ir ypač didelį susirūpinimą kelianti saugumo padėtis aplink Ukrainą.

„Neramina Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos, taip pat karinės Baltarusijos integracijos į Rusijos karines struktūras ir doktrinas procesai. Tai kelia naujų iššūkių NATO kolektyviniam saugumui. NATO turėtų atitinkamai koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką bei būti visiškai pasirengus duoti atsaką. Be to, migracijos situacija Baltarusijos pasienyje taip pat dar nėra išspręsta“, – sakė Prezidentas.

Susitikime šalys aptarė ir su nelegalios migracijos krize susijusius klausimus: poreikį užtikrinti realią išorinės ES sienos apsaugą, ES migracijos ir prieglobsčio politikos teisėkūros keitimą, fizinio barjero statybos ir infrastruktūros plėtros Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje finansavimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt