Pasaulyje

2021.11.26 21:21

Landsbergis apie Amerikos pagyras Lietuvai, santykius su Kinija ir apie griežtas ES sankcijas Baltarusijai

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.11.26 21:21

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę lankėsi JAV, kur teigia išgirdęs pagyrų Lietuvai dėl vykdomos politikos bei naujų prekybos partnerių paieškų. Ministras taip pat tikino, kad ruošiamos sankcijos Baltarusijai nebus švelninamos, nes situacija šalyje negerėja.

Apie tai ir kitas užsienio politikos temas – „Dienos tema“ su G. Landsbergiu.

– Ministre, tik ką parskridote iš JAV, bet kol buvote ten, Baltieji Rūmai suskubo pranešti, kad sieks stiprinti bendradarbiavimą su Lietuva prekybos srityje ir saugumo srityje Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Kokie yra Lietuvos interesai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione?

– Duodamas keletą interviu pasakiau, kad kiekviena valstybė šiandien pasaulyje yra susijusi su Indijos ir Ramiuoju vandenynu. Kiekviena valstybė prekiauja arba su Kinija, arba per Kiniją, arba gauna kokių nors prekių iš to regiono, kadangi Kinija yra Indijos ir Ramiojo vandenynų dalyvė. Mes visi vienaip ar kitaip esame susiję su regionu. Lietuvos interesas yra atrasti daugiau ekonominių, investicinių galimybių šiame regione. Ir mes aktyviai tai darome. Šiandien turime partnerį, didelį partnerį, strateginį partnerį, kuris yra pasiruošęs mums padėti visomis išgalėmis, nes mes kartu – Lietuva ir JAV – manome, kad tuo keliu turėtų žengti dar daugiau valstybių. Lietuva šiuo atveju yra tikrai geras pavyzdys, kaip tai daryti.

Dienos tema. Gabrielius Landsbergis: ES sankcijos Baltarusijai plėsis ir švelninamos nebus

– Ar tai reiškia, kad bus ieškoma būdų, kaip mūsų verslininkams padėti kompensuoti Kinijos praradimus? Ar buvo kalbama apie konkrečias sritis ir konkrečius produktus?

– Netgi be esamų ar galimų praradimų, sakykim, kurie kartais sunkiai apibrėžiami, aš manau, kad bet kuriuo atveju Lietuvos interesas yra atrasti naujų rinkų, užsitikrinti tiekimo grandinių saugumą, kitaip tariant, nepriklausyti nuo vienos valstybės, ypač nedemokratiškos, kuri dažnu atveju pati braižo raudonąsias linijas tikėdamasi, kad kuri nors valstybė ant jų užlips, arba, sakykim, ribodama užsienio politikos pasirinkimo laisvę.

Mes esame suinteresuoti bendradarbiauti su Pietų Korėja, Japonija, Australija, Singapūru, kur dabar atidarome naujas ambasadas arba ten, kur jau turėjome anksčiau, plėtojame diplomatines atstovybes. Mūsų interesas yra toks ir, kaip ir minėjau, Amerika mano, kad tuo keliu turėtų eiti ne tik Lietuva.

– Pernai Lietuvos eksportas į Kiniją buvo 316 milijonų eurų. Į Taivaną, su kuriuo dabar stipriname santykius, – 19 milijonų eurų. Ar turite kokios nors informacijos apie Kinijos ketinimus mažinti bendradarbiavimą eksporto ir importo klausimais?

– Mes esame pastebėję, kad Kinija naudoja ekonominį spaudimą kaip politinės įtakos svertą. Kitaip tariant, jeigu jai nepatinka kuri nors valstybė, ar Lietuva, ar anksčiau Australija, ar Norvegija, kuri buvo skyrusi Nobelio premiją ne tam žmogui, kuriam Kinija norėtų, kad būtų skiriama, ji taiko ekonomines sankcionavimo priemones – sunkina įmonių veiklą arba atsisako bendradarbiauti kurioje nors srityje, tiesą sakant, to net nepaskelbdama oficialiai, kad išvengtų teisinių pasekmių, kylančių iš Pasaulio prekybos organizacijos arba kitų galimų taikyti priemonių. Mes matome, kad Kinija tai daro, ir, tiesą sakant, tai irgi vienas argumentų, kodėl racionalu plėtoti santykius ir eksportą su valstybėmis, kurios tų priemonių netaiko, nes laikosi teisės viršenybės principo arba bendrų tarptautinių susitarimų, neleidžiančių taikyti tokių priemonių.

– Leiskite priminti, kad prieš 5 metus, tai yra 2016-ųjų kovą, tuometis premjeras Algirdas Butkevičius, viešėdamas Kinijoje, antroje pagal dydį, man regis, Kinijos provincijoje, atidarė Lietuvos prekybos namus. Tada jis sakė, kad auganti dvišalė prekyba ir spartesnė Lietuvos eksporto į Kiniją plėtra yra vienas jo, tai yra socialdemokratų Vyriausybės, prioritetų. Aš suprantu, kad buvo nelengva pasiekti Kinijos rinką, todėl dabar verslininkai – jau girdėti tokių kalbų – norėtų kompensacijų. Ar Lietuvos Vyriausybė galvoja apie praradimų kompensavimą verslui, nes, pavyzdžiui, jūsų Vyriausybės ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad jeigu Baltarusijoje yra panaši situacija, tai verslininkai, eidami į tokią rinką, turi prisiimti atsakomybę. Ar su Kinija tas pats?

– Aš manau, kad dažnu atveju bendradarbiaudami su nedemokratinėmis valstybėmis, kai kuriais atžvilgiais autoritarinėmis valstybėmis mes turime suprasti, kad egzistuoja rizika. Valstybė, kuri netaiko bendro teisės viršenybės principo viešajame gyvenime, greičiausiai netaikys jo ir prekyboje. Vadinasi, visą laiką egzistuoja rizikos dedamoji. Kita vertus, paskaičiuokime, kiek investavome. 10 metų buvo bandyta atverti Kinijos rinką. Ji atsivėrė, tiesą sakant, tai tiek. Man pavyzdys, sakykim, Europos Sąjungos valstybė, panašaus į mus dydžio, panašaus gyventojų skaičiaus – Čekija. Mūsų eksportas į Čekiją viršija milijardą eurų. Tad nežinau, kiek reikėtų prekybos rūmų atidaryti Čekijoje kaip padėką už tai, kad jie prekiauja su mumis. Mes tikrai turime atvėrę apsčiai rinkų ir į jas sėkmingai eksportuojame.

Tos pačios JAV, kurios dabar atsiveria žemės ūkio produktams būtent irgi dėl Lietuvos prašymų šiek tiek padėti mums diversifikuotis greičiau. Didesnis pavojus, jeigu realiai kalbėtume apie tai, iš kur atsiranda pavojingas Kinijos elgesys, tai yra tiekimo grandinių ardymas. Tai reiškia, kad yra Kinijos produkcijos, kurios dalis patenka į tai, ką mes gaminame. Draudimas atsivežti tas sudedamąsias dalis apsunkintų mūsų situaciją ir iš tikrųjų kenktų verslui.

Dėl to mes dirbame praktiškai individualiai su kiekviena įmone, kuri ką nors atsiveža iš Kinijos, ir mėginame padėti rasti būdų, kaip galimo uždraudimo atveju būtų galima surasti kuo pakeisti. Netrukus ketinu keliauti į Pietų Korėją, į Japoniją ir tiekimo grandinių klausimai bus praktiškai pagrindiniai vizito klausimai. Apie tai diskutavome ir JAV, nes galimos – pabrėšiu – Lietuvos problemos nėra unikalios. Visos valstybės iš esmės nerimauja dėl to, kad Kinija turi labai didelę įtaką tiekimo grandinėms. Mūsų įsitikinimu, mes turime pasinaudoti šiuo Lietuvos atveju, užtikrinti, kad ir kitos valstybės patirtų mažiau pavojų dėl Kinijos galimų veiksmų.

– Kai užsiminėte apie savo pokalbius Amerikoje dėl prekybos ir kad bandėte kalbėtis apie atveriamas Amerikos rinkas, apie kokius produktus konkrečiai kalbėjote? Galite patikslinti?

– Dėl žemės ūkio turbūt geriausiai patikslintų žemės ūkio ministras, kuris ne taip seniai ten lankėsi. Po jo vizito iškart pranešta apie mėsos produktų rinkos atsivėrimą, papildomai išduodamos licencijos mūsų gamintojams. Vyksta diskusijos dėl kiaušinių produktų, dėl kviečių. Ateityje galbūt ir dėl daugiau produktų būtų galima diskutuoti. Jei Lietuvos gamintojams atsivertų Amerikos rinka, duok Dieve, mums bent iš dalies tą poreikį patenkinti.

– Jums žinoma apie tolesnius Kinijos veiksmus? Buvo nuogąstavimų, kad apskritai gali būti nutraukti diplomatiniai santykiai, bet šią savaitę apsiribota diplomatinio atstovavimo lygio pažeminimu ir vizų išdavimo sustabdymu.

– Dėl vizų, tiesą sakant, neturime tikslios informacijos, kad tai griežtai sietina su galima sankcija Lietuvai. Noriu pabrėžti, kad apskritai vykti į Kiniją yra daug sunkiau dėl karantino apribojimų. Valstybė praktiškai neįsileidžia jokių keliautojų ir jau kurį laiką yra užsidariusi. Dėl to nei techniškai, nei fiziškai didelio pokyčio nėra.

Dėl lygio pažeminimo – kaip ir anksčiau sakėme, iš ministerijos buvo tokia žinia, kad tai praktiškai status quo, kuris prasidėjo rugpjūčio mėnesį, pratęsimas. Kažkuriam laikui. Vis dėlto mes tikimės ir aš tikiuosi, kad tai laikina. Mūsų argumentai išsakyti, jie paremti tiek Europos Sąjungos, tiek JAV kaip tinkami ir turintys teisę būti priimti, ir aš manau, kad tai bus išgirsta, mes po truputėlį deeskaluosime situaciją.

– Naudodamasi proga noriu paklausti apie sekmadienį vyksiantį dviejų aukšto lygio pareigūnų vizitą, tai yra Europos Komisijos pirmininkės ir NATO generalinio sekretoriaus. Kiek jūs pats arba premjerė dalyvausite šiuose susitikimuose, ką žinote apie šitą susitikimą apskritai?

– Tiesą sakant, turiu pripažinti, kad labai nedaug žinau.

– Bet žinutę gavote?

– Ne, kvietimo negavau.

– Tas vizitas iš anksto nėra planuotas. Ar tai reiškia, kad nieko gero nereikia tikėtis, ar atvirkščiai? Mes, jūsų manymu, turėtume sulaukti palaikymo?

– Aš manau, kad taip. Situacija tikrai rimta, yra viena grėsmingiausių situacijų, kokias esame turėję per labai ilgą laiką regione. Manau, kad bus išsakyta parama Lietuvai. Bus nuraminta, atsakyta į klausimą, ar sulauksime paramos ir pagalbos, pastiprinimo agresyvėjančios Rusijos akivaizdoje. Manau, kad tai bus, ko gero, pagrindinė žinia, bet, aišku, reikia palaukti sekmadienio ir paklausyti.

– Galite patvirtinti, kad kitą savaitę, gruodžio 1-ąją, kaip dabar yra skelbiama, bus paskelbtos sankcijos Baltarusijai?

– Tokią žinią turime.

– Gal žinote ir daugiau, kas bus paskelbta, nes dabar kalbama, kad bus minima ne tik „Belavia“, turizmo bendrovės, bet ir „Grodno azot“, „Belorusneft“, kad jos bus baudžiamos ne tiktai už migrantus, bet ir už tai, ką daro su savo žmonėmis?

– Prieš kurį laiką turėjau nerimą keliančių žinių, bet per pokalbius su Europos partneriais, o jų buvo nemažai, buvo patikinta, kad sankcijos bus plečiamos ir nebus siekiama jų švelninti, nes situacija iš esmės nėra pakitusi. Veiksmai, kurių A. Lukašenka imasi tiek prieš savo žmones, tiek prieš migrantus, yra tęsiami, kalėjimuose dėl politinių priežasčių atsiduria naujų žmonių. Kitaip tariant, didėja politinių kalinių būrys. Lygiai taip pat migrantų situacija, kurią pats A. Lukašenka sukūrė, iš esmės nėra sprendžiama, nors vienas kitas lėktuvas galbūt ir paliko Minsko oro uostą su migrantais.

– Ministre, Afrikoje aptikta nauja COVID-19 atmaina. Europos Sąjunga kalbėjo apie sienų uždarymą, bet pavienės valstybės nebelaukia, pačios jas uždaro. Gal bendravote su premjere, ar yra požymių, kad ir Lietuva bandys izoliuotis, nebeleisti skrydžių?

– Į klausimą geriausiai atsakytų sveikatos apsaugos ministras ir jo kolegos. Jie, be abejonės, stebi situaciją. Kolegos iš tikrųjų žiūri labai rimtai į šią atmainą. Iš pirmų signalų matyti, kad ši atmaina yra piktesnė negu delta atmaina ir plinta greičiau, yra labiau užkrečiama. Virusas būtent tokį tikslą ir turi – jis mutuoja ir yra efektyvus tuomet, kai greičiau sugeba užkrėsti. Bet mes turime nepamiršti klausimo, kodėl jis užkrečia žmones. Dėl to, kad skiepijimosi mastas vis dar nepakankamas.

– Tai kol kas neturite informacijos, kad būtų uždaromos sienos?

– Mes matėme, kas atsitiko su delta atmaina: buvo uždaromos valstybės, bet, nepaisant uždarymo ar užsidarymo, atmaina plito. Greičiausiai panašiai būtų ir dabar, nebent paaiškėtų naujų argumentų, kurie priverstų užsidaryti. Tada, aišku, turėtume į juos įsiklausyti, bet pasinaudodamas proga noriu priminti, kad vienintelė priemonė apsisaugoti yra skiepai.

– Pone ministre, per savaitę atradote prezidento žinutę, kurią jis jums išsiuntė, o jūs perskaitėte, bet nematėte?

– Gerbiama Nemira, aš buvau pažadėjęs daugiau šio klausimo nekomentuoti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt