Pasaulyje

2021.11.25 21:34

Sinkevičius – apie sankcijų Baltarusijai smūgį, Lukašenkos propagandos mašiną ir garsųjį Merkel skambutį

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.11.25 21:34

„Panaudoti ir socialiniai tinklai, ir propaganda, kai Vakarų žurnalistai įleidžiami į Baltarusijos teritoriją, leidžiama filmuoti, kas vyksta prie sienos, bet kai paprašoma filmuoti Baltarusijos kalėjimuose, kur laikoma opozicija, ten jau leidimo filmuoti negaunama“, – apie Minsko propagandos mašiną kalbą eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jis taip pat užsiminė apie būsimas sankcijas Baltarusijos oro vežėjų flagmanei, tačiau neįvardijo, kokių kitų šalių transporto kompanijos taip pat gali sulaukti problemų.

„Dienos temoje“ – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

– Komisare, ar, be patikinimų, padrąsinimų, kad Lietuva, Latvija ir Lenkija neliks vienos sprendžiant migrantų krizę, iš šio vizito galima tikėtis konkretesnių, apčiuopiamų įsipareigojimų?

– Pradėčiau nuo to, kad konkretūs įsipareigojimai ir pagalba tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Lenkijai yra nuolat teikiami. Tai rodo ir naujausias sprendimas, kalbant apie 200 milijonų eurų papildomą finansavimą sienos apsaugai, apie papildomą 3,5 milijono eurų biudžetą, skirtą žmonių, esančių Baltarusijos teritorijoje, grąžinimui į kilmės šalis. Galų gale trečiadienį priimti sprendimai dėl papildomo „Frontex“ pareigūnų skyrimo, o vienas pagrindinių – teisinis instrumentas, kuris leistų į juodąjį sąrašą įtraukti transporto įmones, vežėjus, oro vežėjus, kurie galimai prisidėtų prie migracijos skatinimo, nelegalaus žmonių gabenimo į Baltarusiją ir panašiai. Šiuo atveju aš manau, kad tie apčiuopiami darbai jau padaryti, bet labai svarbi šio vizito žinutė, kad prezidentė atvyksta kartu su NATO generaliniu sekretoriumi pabrėžti, jog nors sprendimai priimti ir atrodytų, kad situacija šiek tiek gerėja, mes išliekame labai nuoseklūs, atsargūs ir stebime situaciją.

Dienos tema. Eurokomisaras: mūsų interesas – užtikrinti saugų grįžimą žmonių, kurie buvo pasitelkti hibridinei atakai

– Užsiminėte apie būsimas sankcijas Baltarusijos oro vežėjų flagmanei „Belaviai“ ir tarptautinėms transporto kompanijoms. Gal galite pasakyti, kokių šalių tai bendrovės?

– Šiuo atveju mes kalbame tik apie mechanizmą. Aš nenorėčiau įvardyti nė vienos bendrovės, nė vienos valstybės ir tikiuosi, kad to niekada neprireiks. Žinutė buvo labai aiški ir daugelis jų jau nutraukė skrydžius arba nebeparduoda bilietų tose šalyse. Šiuo atveju tai yra papildomas mechanizmas Komisijai, esant panašių hibridinių atakų, reaguoti. Ir sankcijos politiškai jau sutartos, tik dabar yra papildomų diskusijų dėl detalių, tai jau atskiras klausimas. Šis mechanizmas yra grynai teisinis, papildomas įrankis greitai reaguoti į panašias hibridines atakas.

– Bet ką reikštų kompanijoms atsidurti tame juodajame sąraše?

– Vienas esminių kirčių būtų visiškas prieigos prie Europos Sąjungos oro erdvės praradimas, nesant net galimybės pripildyti degalų baką Europos Sąjungoje ar nesant galimybės švartuotis Europos Sąjungos uostuose, tūpti, kilti Europos Sąjungos oro uostuose ir panašiai. Tai yra visiškas Europos Sąjungos erdvės uždarymas.

– Įmonei „Belavia“ ketinama uždrausti įsigyti lainerių išperkamosios nuomos būdu iš Europos Sąjungoje esančių bendrovių. Ar kalbama tiktai apie būsimus sandorius, ar ir apie tuos, dėl kurių jau pasirašytos sutartys?

– Šiuo atveju apie tuos, kurie bus, nes mes turime remtis teisiniais argumentais ir negalima teigti, kad sandoris, įvykęs anksčiau, planuotas siekiant vykdyti vieną ar kitą veiką.

– Ar turite duomenų, kiek tokių sandorių sudaryta iki to momento, kol bus priimtos sankcijos?

– Tokių ar kitokių duomenų neturiu, bet tai yra ne įsigijimas, reikia pabrėžti, o nuoma. Akcentuojama, kad tai nuoma nuolat trūkstant orlaivių, esant padidėjusioms darbo apimtims, galbūt remontuojant kitus orlaivius. Konkrečių skaičių šiuo atveju aš neturiu, bet tai vyksta nuolat, todėl, be jokios abejonės, tai turės įtakos jūsų minimai įmonei.

– Komisare, jūs užsiminėte, kad Europos Komisija planuoja skirti iki 3,5 milijono eurų migrantų repatriacijai iš Baltarusijos. Kiek, jūsų skaičiavimais, būtų galima jų grąžinti iš tų 7 000, apie kuriuos interviu televizijai BBC kalbėjo Aliaksandras Lukašenka, jei juo galima tikėti?

– Juo negalima tikėti ir net neverta. Apie kokius skaičius kalbama? Pirmiausia apie tuos, kurie, aišku, patys nori grįžti į kilmės šalį. Yra skaičiuojama, kad tokių žmonių atsirado daugiau nei 1 000 ir jų nuolat daugėja. Priminsiu, kad Baltarusijoje šiuo metu veikia Jungtinių Tautų humanitarinės institucijos, yra sudaryta speciali delegacija, bendraujanti su žmonėmis ir siūlanti galimybę grįžti į kilmės šalį. Labai daug jų iš tiesų sutinka.

– Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kaip tik šiandien sakė, kad didžioji dalis irakiečių nenori grįžti į kilmės šalį ir Irakas priima tik tuos, kurie grįžta savo noru. Ar Europos Sąjunga turi svertų padėti Lietuvai pakeisti tokią Irako politiką?

– Šiuo atveju reikėtų atskirti du klausimus. Mes ką tik aptarėme situaciją Baltarusijoje dėl tų žmonių, kurie yra Baltarusijos teritorijoje. Jeigu kalbame apie žmones, kurie jau yra Lietuvos teritorijoje, tai visai kitos procedūros. Ir šiuo atveju – taip, jie taip pat turi pareikšti norą grįžti į kilmės šalį ir nėra taip, kad Irakas jų nepriimtų. Tiesą sakant, nėra Irako atsisakymo priimti, bet pirmiausia yra tų žmonių noras ar nenoras grįžti į kilmės šalis. Kiek aš stebiu viešąją erdvę, prašymai likti Europoje yra svarstomi Lietuvos institucijų ir aš net neabejoju, kad daugelis tų žmonių, kurie bandė nelegaliai patekti tiek į Lietuvos teritoriją, tiek į Europos Sąjungą, gaus atsakymus ir jiems bus pasiūlyta galimybė grįžti į kilmės šalį. Taip pat pridurčiau, kad Europos Sąjunga užtikrins finansavimą šių žmonių reintegracijai Irake, nes mes puikiai suprantame, kad daugelis jų pateko į šią situaciją pardavę viską, ką turėjo. Jie buvo apgauti ir šiuo atveju situacija grįžti jiems taip pat nėra lengva, todėl mes taip pat užtikriname finansavimą reintegracijai jų kilmės šalyse.

– Grįžkime prie finansavimo repatriacijai tų žmonių, kurie yra Baltarusijoje: kas iš to uždirbs? Kaip bus organizuojamas procesas? Matyt, ne „Belavia“ skraidins juos namo. Kas skraidins?

– Man labai sunku pasakyti dėl tokių techninių detalių. Pirmiausia tikiuosi, kad situacija eskaluosis, o kas iš to uždirbs, kokios įmonės tuo užsiims... Jei neklystu, pastarieji skrydžiai buvo organizuoti Irako oro linijų, keli jų buvo atšaukti. Mes iš karto klausiame, kodėl tai buvo padaryta ir panašiai. Tikrai negaliu pasakyti, kokios bus oro linijos. Šiandien skrydžiai yra organizuojami Irako oro linijų.

– Užsiminėte apie technines detales. Briuselis kalba apie technines derybas. Vis dėlto tai yra derybos. Su kuo konkrečiai, kokiu lygiu yra deramasi Baltarusijos pusėje?

– Tokių derybų net nėra. Yra tiktai, kaip minėjau, Jungtinių Tautų institucijų darbas užtikrinant humanitarinį koridorių.

– Komisare, norėčiau tikslumo: iš Europos Komisijos ar aukštesniu lygiu su Baltarusijos pareigūnais niekas nekalba, kalba Jungtinių Tautų organizacijų atstovai kaip tarpininkai?

– Jie nėra tarpininkai, jie taip pat yra oficiali organizacija, esanti Baltarusijoje, ir Komisija yra pasiruošusi visokeriopai padėti. Vienintelis skambutis iš aukščiausio lygmens įvyko tarp pono Borrellio ir Baltarusijos užsienio reikalų ministro. Tas skambutis buvo prieš savaitę ar daugiau, kai buvo pati situacijos eskalacija. Daugiau iš aukščiausių pareigūnų su Baltarusijos pareigūnais niekas nesikalba. Yra daugiau tik techninis asistavimas užtikrinant, kad tas humanitarinis koridorius veiktų, kad žmonės gautų reikalingą humanitarinę pagalbą Baltarusijoje. Nepamirškime, koks šiandien klimatas už lango, ir, aišku, reikia užtikrinti, kad ir žmonių sveikatai bei gyvybei pavojus negrėstų.

– Jeigu prakalbome apie skambučius, labai daug aiškinimosi tarp institucijų sukėlė Angelos Merkel pirmas ir antras skambučiai A. Lukašenkai – kas žinojo, kas nežinojo... Ar Europos Komisija žinojo, ar A. Merkel derino tokį savo žingsnį su Europos Komisija, ar jūs irgi buvote pastatyti prieš faktą?

– Komisija buvo informuota, bet aš pabrėšiu, kad Komisija tikrai nesuteikia šalims narėms mandato su kuo nors kalbėtis ar nesikalbėti. Tai yra šalių narių užsienio politika, visiška šalių narių diskrecija. Ir čia jokiu būdu nėra jokio konflikto. Pakartosiu, kad Komisija buvo informuota apie skambutį.

– Bet ar tas skambutis nepagadino reikalų, nes po šio pokalbio A. Lukašenkos propagandos mašina prabilo, kad Europa pradėjo su juo derybas? Europa, vadinasi, ir Europos Komisija?

– A. Lukašenkos propagandos mašina įvairių žinučių skelbė ir iki tol, tad šiuo atveju tikrai nesiimsiu vertinti. Manau, mūsų visų interesas yra užtikrinti deeskalaciją prie Europos Sąjungos pasienio, užtikrinti saugų grįžimą tų žmonių, kurie buvo apgauti, kurie buvo pasitelkti šiai hibridinei atakai prieš Europos Sąjungą. Akivaizdu, kad tai nematyta hibridinė ataka, mes to nevadiname migracijos krize, tai yra hibridinė ataka. Po jos, be jokios abejonės, reikės pasidaryti išvadas analizuojant tai, kas buvo panaudota, nes šiuo atveju panaudoti ir socialiniai tinklai, ir propaganda, kai Vakarų žurnalistai įleidžiami į Baltarusijos teritoriją, leidžiama filmuoti, kas vyksta prie sienos, bet kai paprašoma filmuoti Baltarusijos kalėjimuose, kur laikoma opozicija, ten jau leidimo filmuoti negaunama. Tad, aš manau, mes turime nepamiršti ir matyti visą paveikslą, kas vyksta, o ne tik tą, kurį bando mums pasiųsti diktatorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt