Pasaulyje

2021.11.24 21:29

Auštrevičius: Kinija bando testuoti ir labai agresyviu būdu stumti Lietuvą į aklavietę

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.11.24 21:29

Naujoje Čekijos saugumo tarnybos ataskaitoje sakoma, kad riba tarp Kinijos diplomatinių misijų atstovybių ir šnipinėjimo struktūrų yra praktiškai neapčiuopiama. Tuo metu Kinijos diplomatas Lietuvoje šiandien apkaltino ją pažeidžiant rusų ir lenkų teises, taip pat pasikėsinimu į teritorinį Kinijos vientisumą dėl to, kad ji atsisako pakeisti Lietuvoje atidarytos taivaniečių atstovybės pavadinimą.

„Dienos temoje“ – neseniai su Europos Parlamento delegacija Taivane lankęsis Petras Auštrevičius ir tarptautinių santykių ir saugumo ekspertas Marius Laurinavičius.

Dienos tema. Kaip Lietuva turėtų reaguoti į Kinijos grasinimus? (su vert. į gestų k.)

– Pone Laurinavičiau, Kinija pyksta, kad tokiu pavadinimu pažeidžiamas „vienos Kinijos“ principas, nors Vyriausybė sako, kad ne, ir nuo šios dienos pareiškimų ambasadoje komentarų susilaiko. Ar turėtų į juos reaguoti?

M. Laurinavičius: Turbūt pradėsiu nuo to, kad į tai, kas pasakyta šiandien, Lietuva tikrai neturėtų reaguoti. Aš suformuluosiu labai paprastai: kažkoks Kinijos klerkas kažką pasakė, kodėl Lietuva į tai turėtų reaguoti? Tai yra trečio lygio diplomatas, kuris, na, ir ką pasakė, Kinijos pozicija yra visiškai aiški. Jeigu kalbėtume iš esmės, man kyla daug platesnis ir, mano galva, daug svarbesnis klausimas. Aš tikrai nesuprantu, kodėl mes visą savaitę nuo Taivano atstovybės, kurią aš vadinu ir vadinsiu ambasada, atidarymo kalbame tik apie Kiniją.

Kaip Kinija reaguos, ar ji tą padarys, kaip kas nutiks? Ta paralelė su Rusija yra svarbi, mes, man rodos, išmokome, kai vykdome savo politiką, nesidairyti. Kaip ten ta Rusija reaguos, ką pasakys, ką darys?.. Lygiai tą patį turėtume daryti su Kinija. Mes turime tikrai svarbių dalykų, kuriuos reikia aptarinėti, tai yra ministras Gabrielius Landsbergis šiuo metu yra Jungtinėse Valstijose. Šiandien pranešta, kad mes pradėjome strateginį dialogą su Jungtinėms Valstijoms svarbiame Indijos-Ramiojo vandenyno regione. Vadinasi, tapome svarbiu strateginiu JAV partneriu būtent ten, kur svarbu Jungtinėms Valstijoms. Be to, kalbama apie prekybos ryšių plėtimą tarp Jungtinių Valstijų ir Lietuvos. Kodėl mes visą laiką kalbame apie Kiniją? Tikrai nesuprantu.

– Gal dėl to, kad Kinija pažemino diplomatinius ryšius iki paties žemiausio rango? Pone Auštrevičiau, esate tarp tų Europos Parlamento narių, kurie kalba apie būtinybę peržiūrėti bendros sistemos politiką. Kiek realu, kad Lietuva palaikytų tokią nuostatą?

P. Auštrevičius: Pirmiausia, ką mes turime padaryti arba kuo vadovautis, tai tikrai ne sekti Kinijos interpretacijomis, kaip Kinija interpretuoja vienos Kinijos politiką.

Man geriausias pavyzdys, kaip Kinija pasielgė gavusi valdžią Honkonge, kokiais būdais buvo iš esmės sunaikinta vietinė demokratinė valdžia, kokiu būdu buvo veikiami politikai, kaip buvo veikiama visose srityse. Dabar matome situaciją – iš esmės tai eilinė Kinijos provincija su Komunistų partijos dominavimu, neatsižvelgiant į jokius susitarimus, sudarytas sutartis ir panašiai. Jeigu mes ir toliau vadovausimės Kinijos interpretacija dėl „vienos Kinijos“ koncepcijos, mes iš tikrųjų nusirisime, aš sakyčiau, labai žemai, o tai, ką matome dabar, iš tiesų Kinija bando testuoti ir, sakyčiau, labai agresyviu būdu stumti Lietuvą į aklavietę.

Aš manau, kad Kinijos veiksmai vertinami jau daug plačiau ir tikrai neperkama ta koncepcija pagal Kinijos interpretaciją, tačiau ryšių plėtra su Taivanu, aš manyčiau, yra perspektyvus, reikalingas ir neatidėliotinas reikalas, tai yra naudingas reikalas ekonominio bendradarbiavimo srityje. Aš manau, kad ir Lietuva, ir kitos valstybės, turinčios atstovybę arba turėsiančios atstovybę, nepažeidžia jokių susitarimų ar koncepcijų.

– Bent jau oficialiai aukščiausioji Lietuvos politinė vadovybė tebesilaiko požiūrio, kad viena šalis, dvi sistemos. Kinijos diplomatas šiandien kalbėjo, kad nė viena šalis nėra pajėgi atsverti Kinijos rinkos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis kalba, kad Lietuva su savo pozicija dėl taivaniečių atstovybės pasirinko neturėti jokių diplomatinių ryšių su Kinija. Kaip vertinate faktą, kad kaltindama Lietuvą pasikėsinimu į jos teritorinį vientisumą Kinija iš viso nenutraukia santykių?

M. Laurinavičius: Kadangi tas klausimas iškilo dar vakar, nes prasidėjo visokie gandai, kad jie gali nutraukti santykius... Gal dar anksčiau tų gandų buvo, bet aš iškart komentavau, kad Lietuvai tai būtų iš tiesų labai naudinga. Ir tikrai galiu tai argumentuoti dėl pačių įvairiausių priežasčių.

Tai sustiprintų mūsų pozicijas tarptautinėje arenoje. Prarastume iš esmės nieko, lyginant su dabartine situacija. Bet Kinija tikrai nėra tokia kvaila, kad šaudytų sau į kojas, ir buvo visiškai aišku, kad ji santykių nenutrauks. Tad grįšiu prie to paties. Mes, vykdydami savo politiką, o mes tą politiką vykdome dėl, na, ir Taivano atstovybė buvo atidaryta būtent dėl Lietuvos interesų, labai aiškių, konkrečių Lietuvos interesų, tai mes ir turėtume galvoti apie Lietuvos interesus. Taip, kai kas sako, neva santykių su Kinija pablogėjimas gali pažeisti Lietuvos interesus.

Aš galiu atsakyti labai paprastai: Kinija šiuo metu, tai yra kelerius metus, daro viską, kad nebūtų jokių santykių su Taivanu. Ir visa tai, ką šiandien, pavyzdžiui, kalbėjo Kinijos ambasados klerkas, jis iš esmės melavo, nes, pažiūrėkime, Čekija neatidarė Taivano vardu pavadintos atstovybės, Čekijos Senato delegacija nuvyko į Taivaną praeitais metais. Reakcija buvo lygiai tokia pati kaip į Lietuvos dabartinius veiksmus ir tik ponas Auštrevičius buvo kaip Taivano delegacijos Europos Parlamento narys. Europos Parlamentas – visos Europos delegacija – nuvyko į Taivaną, nepažeidė jokių raudonųjų linijų, nieko nepadarė. Kinijos reakcija buvo lygiai tokia pati. Tad mes tos reakcijos bet kokiu atveju būtume sulaukę, o jeigu būtume jos sulaukę, tai mums reikia galvoti, kaip atsversime Kinijos pyktį, kuris tiesiog prieštarauja Lietuvos interesams, ir tiek.

– Marius Laurinavičius minėjo Jungtinių Valstijų politiką Taivano atžvilgiu ir štai Jungtinės Valstijos pakvietė Taivaną į artėjantį viršūnių susitikimą dėl demokratijos, bet į jį nepakvietė Kinijos ir Rusijos. Turbūt dėl to, kad ten nėra demokratijos, ir taip jas dar kartą supykdė, o Kinijos diplomatai šiandien kaltino Lietuvą engiant rusus ir lenkus. Tokius Kinijos atstovo pareiškimus galima laikyti atsitiktiniais ar geriau laikyti koordinuojamais veiksmais, pone Auštrevičiau?

P. Auštrevičius: Aš manau, kad yra koordinavimo ir, ko gero, tokių kaltinimų, beprasmių kaltinimų, remiantis įvairiomis interpretacijomis, galime išgirsti nemažai. Tačiau aš turiu pasakyti, kad pats turiu priekaištų Kinijai. Štai buvo balsavimas jungtinėse organizacijoje, suvienytose nacijose ir ką? Kinija balsavo prieš klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimo okupuotame Kryme. Kinija ten yra kartu su Rusija, Serbija, Kuba, Venesuela, Kambodža ir panašiai. Ką mes turime pasakyti, jeigu nuolatinė Saugumo Tarybos narė balsuoja tokiu būdu, norėdama paneigti, kad yra žmogaus teisių pažeidimų, kad yra nusikaltimų, daromų prieš Krymo totorius ir panašiai? Kokį pavyzdį jie patys rodo? Kitaip tariant, politizuojamas klausimas ir mes žinome, koks yra komunistinis režimas, o tai, kad Kinijoje šiuo metu iš tikrųjų akivaizdžiai didėja nacionalizmas ir tuo nacionalizmu grindžiama, sakyčiau, agresyvesnė užsienio politika, tai visiems yra akivaizdu. Tad aš manau, kad nereikia kreipti dėmesio į tokius beprasmius kaltinimus ir suprasti platesnį kontekstą.

– Lietuva oficialiai palaiko demokratinį Taivaną, bet kai kurios Lietuvos įstaigos, organizacijos, nekalbu apie prekybą, palaiko santykius su Kinijos institucijomis. Vilniaus universitetas turi Konfucijaus institutą, bendradarbiavimą, kurio atsisakė Švedija. Vytauto Didžiojo universitetas turi Taivano studijų centrą, bet ir bendradarbiavimo sutartį su vienu aeronautikos universitetu pasirašė po to, kai Vašingtonas jam įvedė sankcijas. Kokią Lietuvos politiką dėl Taivano reikėtų laikyti tikrąja – oficialiai vertybinę ar realiai patogesnę, pragmatišką, pone Laurinavičiau?

M. Laurinavičius: Kalbėdami apie universitetus turbūt turime pripažinti, kad universitetai turi autonomiją ir čia bendra Lietuvos politika paprasčiausiai neįmanoma. Mes visi Lietuvoje turėtume galvoti mažiausiai apie Lietuvos nacionalinius interesus, tai yra netgi nacionalinio saugumo interesus. Ir tie Kinijos Konfucijaus centrai ne šiaip sau uždaromi ne tik Švedijoje – jie masiškai uždaromi. Jungtinės Valstijos šių metų pavasarį Senate net priėmė specialų įstatymą, kad joks Jungtinių Valstijų universitetas, kuris turi Konfucijaus centrą, negalėtų būti finansuojamas valstybės lėšomis, tai yra jokiose programose negalėtų dalyvauti. Taip yra dėl labai paprastų priežasčių: Kinijos Konfucijaus institutai užsiima priešiška veikla, tai įrodyta ne vienoje šalyje, tai nėra jokios kultūrinės įstaigos, jos užsiima šnipinėjimu. Belgijoje, pavyzdžiui, faktais įrodyta, kad tai buvo Kinijos verbavimo centras. Daugybė tokių pavyzdžių rodo, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pavyzdžiui, mes turime Krepšinio federaciją, kuri iki šiol turi bendrovę „Huawei“, kuri irgi kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kaip pagrindinė rėmėja. To aiškinimo ir to supratimo Lietuvoje iš tiesų labai trūksta. Vyriausybė arba valstybė savo poziciją jau pradeda reikšti, bet mums turbūt dar labai trūksta supratimo, kur esame santykių su Kinija prasme ir kokios realios grėsmės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt