Pasaulyje

2021.11.24 22:40

Komunikacijos ekspertas apie Lukašenkos interviu BBC: iš jo susierzinimo galima manyti, kad Merkel jo nevadino prezidentu

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.11.24 22:40

Neteisėto Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos interviu BBC žurnalistui Steve`ui Rosenbergui vis dar atidžiai nagrinėjamas ir aptarinėjamas. Jame aptartos ne tik aktualios temos, tokios kaip migracija ir migrantų padėtis, bet ir rinkimai Baltarusijoje, protestai ir smurtas prieš taikius protestuotojus. Kaip teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas, šiame interviu atsiskleidė tikrasis A. Lukašenkos veidas, kuris nėra toks gražus ir žavingas, kokį stengiasi parodyti Baltarusijos propaganda.

Kaip teigia komunikacijos ekspertas, šiame interviu A. Lukašenka atsiskleidė kaip sunkiai besitvardantis, storžievis asmuo.

„Akivaizdu, kad jis nėra malonus ir tiek charizmatiškas, kiek matome tą gražų, sumontuotą paveiksliuką, kuris yra Rusijos ir Baltarusijos medijose. Tai būtent mes pamatėme kitą ir, tikriausiai, tikrąjį A. Lukašenkos veidą“, – pabrėžia A. Šuminas.

Ekspertas apie Lukašenkos interviu BBC: jis atsiskleidė kaip nemalonus, nemokantis tvardytis žmogus

A. Lukašenką interviu metu supykdė vienas iš klausimų – kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel kreipėsi į autoritarinį lyderį, ar vadino jį prezidentu. Atsakydamas į klausimą, Baltarusijos autoritarinis lyderis pradėjo šaukti, kad tai yra nesvarbu. Kaip atkreipia dėmesį komunikacijos ekspertas, galima daryti prielaidą, kad vis tik A. Lukašenka pokalbio metu neišgirdo žodžio prezidentas.

„Akivaizdu iš Lukašenkos suirzimo, kad jis greičiausiai nebuvo vadinamas Baltarusijos prezidentu, mes galime manyti, kad jis buvo vadinamas kažkaip kitaip. (...) Atrodo, kad tokio pobūdžio pokalbis su užsienio šalies vadovu galbūt ne visai pavyko arba nebuvo toks, kokį įsivaizdavo“, – tikina A. Šuminas.

Jis taip pat pabrėžia tai, kad interviu metu A. Lukašenka taip pat nebuvo vadinamas prezidentu, o buvo pristatomas kaip autoritarinis Baltarusijos lyderis. Taip pat, kaip atkreipė dėmesį ekspertas, sulaukęs nepatogių klausimų, A. Lukašenka nukreipė kalbą į Antrąjį pasaulinį karą.

„Jis nukreipė temą į Antrąjį pasaulinį karą, aukas, kovą prieš fašizmą. Kai jau nėra ką daugiau pasakyti, kalbama apie senus laikus ir kaltinam visus fašizmu“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Kitas A. Lukašenką suerzinęs klausimas – apie prezidento rinkimus Baltarusijoje ir mitingus po jų. Čia autoritarinis lyderis netgi grasino baigti pokalbį, liepė jo klausyti, ėmė į žurnalistą kreiptis „tu“.

„Tas suirzimas vis akivaizdžiai didėja interviu eigoje ir pačiame gale akivaizdu, kad A. Lukašenka susierzinęs, piktas ir norėjo, kad tas interviu baigtųsi“, – sako ekspertas.

Kaip teigia A. Šuminas, dar svarbu, kad pats žurnalistas klausdamas pateikė faktus, kurie paneigė Baltarusijos neteisėto lyderio pateikiamą pasakojimą, o vėliau net ima klausti, kodėl BBC nerodė tariamai sumuštų policijos pareigūnų. Tai A. Šuminas įvardijo kaip gerą žurnalisto pasiruošimą ir konteksto išmanymą.

Neeilinis įvykis

A. Šuminas tikina, kad toks A. Lukašenkos interviu – neeilinis įvykis, nes tokio tipo interviu jau seniai nebuvo.

„Ko gero, bent pagrindinės interviu temos buvo suderintos, nes kitu atveju, greičiausiai, A. Lukašenka nebūtų davęs sutikimo tokio tipo interviu, bet vėlgi, pats interviu, akivaizdu, S. Rosenbergas jam buvo gerai pasiruošęs ir tikslino, perklausė, iš esmės nepasidavė A. Lukašenkos bandymui sekti savo istoriją, dėstyti savo naratyvą, kaip jis yra įpratęs daryti duodamas interviu Rusijos ar Baltarusijos televizijų žurnalistams, kur yra tiesiog gražiai parengtas teatras“, – pabrėžia A. Šuminas.

Ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šį interviu bandoma išnaudoti visais kanalais, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas užsienio publikai, o didžiausias dėmesys skiriamas pasienio krizei su Latvija, Lietuva ir Lenkija.

„Interviu būtent prasideda šiais klausimais ir tarsi tai turėjo būti pagrindinis leitmotyvas, bet vėliau nukrypstama į protestus ir kitus dalykus, kurie kuo toliau, tuo labiau erzino A. Lukašenką“, – teigia A. Šuminas.

Jis tikina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai interviu metu nebūtų pasirodęs taip, kaip A. Lukašenka. Kaip teigia ekspertas, V. Putinas turi daugiau patirties ir nebūtų parodęs savo silpnybių, o priekaištų Baltarusijos lyderiui dėl interviu tikrai yra.

„Ta V. Putino patirtis, ir ta patirtis, kurią jis sukaupė prieš tapdamas Rusijos prezidentu, turbūt leistų jam ramiau reaguoti į tokio pobūdžio klausimus“, – atkreipia dėmesį jis.

Šis interviu, anot A. Šumino, geras pavyzdys, kaip žurnalistas turėtų pasiruošti pokalbiui ir nebijoti kalbinamojo galios pozicijų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt