Pasaulyje

2021.11.25 18:30

Įtampa ar ES senbuvių džiaugsmas – ką atneš vis glaudesnė Lietuvos ir JAV partnerystė?

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.11.25 18:30

Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) partnerystė vis stiprėja – prabilta apie siekį stiprinti ryšius, o dar anksčiau ir apie JAV galimybes padėti atlaikyti Kinijos grasinimus. Ekspertų nuomonės išsiskiria – vieni kalba apie galimas dėl požiūrio į Kiniją kylančias įtampas Europos Sąjungoje, o kiti laikosi priešingos pozicijos ir sako, kad dėl to bendrijos senbuvės tik džiaugiasi.

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sieksiantys stiprinti bendradarbiavimą su Lietuva prekybos ir saugumo klausimais. JAV tapo ir Lietuvos globėja santykiuose su Kinija – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar rugsėjį skelbė su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptaręs, kaip ši valstybė galėtų padėti Lietuvos įmonėms atlaikyti Kinijos grasinimus.

Būtent Kinijos klausimas gali kelti įtampą dėl stiprėjančios Lietuvos ir JAV partnerystės, mat ne visos Europos Sąjungos (ES) valstybės laikosi panašios pozicijos.

Visgi esminės priešpriešos Lietuvos draugystei su JAV ir aktyviam veikimui Europos Sąjungoje portalo LRT.lt kalbinti ekspertai nemato.

„JAV ir Europos valstybės, nepaisant tam tikrų nesutarimų, turi per daug bendrų interesų, kitaip ir negali būti – jos turi laikytis kartu“, – komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.

Skirties nemato, bet įtampų gali kilti

„Nemanau, kad tame yra priešprieša“, – apie gilėjančius Lietuvos ir JAV santykius bei mūsų šalies vaidmenį ES sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala.

Anot jo, JAV yra be galo svarbus Lietuvos partneris saugumo srityje, tačiau tuo pat metu, L. Kojalos teigimu, konstatuojama, kad ekonominis bendradarbiavimas ir investicijos turi dar didelį neišspręstą potencialą.

„Nei prekybos, nei investicijų apimtys nėra tokios didelės, kokios potencialiai galėtų būti. Šioje srityje yra ką veikti ir ką gilinti. Geopolitinis kontekstas tam yra ganėtinai palankus ta prasme, kad Lietuvos pozicija Kinijos, Taivano atžvilgiu sudaro prielaidas didesniam amerikiečių susidomėjimui Lietuvos kontekstu. Bet tai nereiškia, kad jeigu mes norime vystyti tolesnius santykius su JAV, dėl to mažiau tenka dėmesio santykiams ir ryšiams Europos Sąjungoje“, – komentavo L. Kojala.

Jis teigė, kad rimtesnių problemų galėtų kilti tik tuo atveju, jei Lietuvos susitarimas su JAV kaip nors prieštarautų bendrai ES prekybos politikai, bet toks scenarijus, anot RESC vadovo, yra praktiškai neįmanomas.

„Dvišaliame lygmenyje kiekviena valstybė gali vystyti kiek įmanoma glaudesnius santykius, ypatingai su tokiais sąjungininkais, kaip JAV“, – teigė pašnekovas.

Nei prekybos, nei investicijų apimtys nėra tokios didelės, kokios potencialiai galėtų būti. Šioje srityje yra ką veikti ir ką gilinti.

L. Kojala

Tiesa, įtampų Europos Sąjungoje gali sukelti Kinijos klausimas, mat ne visos valstybės palaiko Lietuvos ir JAV poziciją šios šalies atžvilgiu.

„Tai tikrai gali būti tam tikros įtampos šaltinis, nes 27 ES valstybės nėra pasiekusios konsensuso Kinijos atžvilgiu, dėl to ir nėra bendros užsienio politikos ES Kinijos atžvilgiu.

Bet tai reiškia, kad kiekviena valstybė, kiekviena ES narė vysto santykius su Kinija taip, kaip mano, kad yra geriausia. <...> Taip, ko gero. ES viduje bus gilių, įdomių ir kartais gal šiek tiek kontroversiškų vidinių diskusijų apie tai, kaip reikėtų reaguoti į tam tikrus Kinijos veiksmus. Bet kol tai nėra bendra užsienio politikos dalis, tol, ko gero, konstatuosime faktą, kad kieviena žvelgia taip, kaip jai atrodo geriausia “, – sakė L. Kojala.

Santykiai su JAV visada buvo prioritetas

Kaip portalui LRT.lt kalbėjo M. Šešelgytė, Lietuvos ir JAV ryšys stiprėjo nuo pat mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo ir dar ryškesnis tapo Lietuvai tapus NATO ir ES nare. O tokio ryšio pagrindas, anot VU TSPMI direktorės, ir yra Lietuvos saugumo situacija.

„Mes turime šalia kaimyninę, autoritarinę valstybę, kuri yra pakankamai agresyvi ir šalia to – milžiniška ir pakankamai į karinę galią orientuota valstybė. Toks labai degus mišinys mažoms valstybėms ir tuomet mažos valstybės yra priverstos ieškoti saugumo garantijų“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Pasak jos, bendarbiavimas su JAV visuomet buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos prioritetų gynybos srityje. Anot VU TSPMI direktorės, JAV Lietuvai yra vienas svarbiausių saugumo pamatų.

„Dabar, kuomet JAV <...> traukiasi į kitus regionus, į Azijos ir Indijos vandenyno regioną, ten pagrindinės geopolitinės kovos šiuo metu vyksta, mums kyla natūrali baimė, kad jeigu kažkas ištiktų tame regione, galbūt JAV susidomėjimas Europos saugumo iššūkiais būtų mažesnis.

Kita vertus, kas yra svarbiausia, tai kad JAV ir Europos valstybės, nepaisant tam tikrų nesutarimų, turi per daug bendrų interesų, kitaip ir negali būti – jos turi laikytis kartu.

M. Šešelgytė

Natūralu, kad Vyriausybė tai mato ir ieško priemonių, kaip išlaikyti JAV dėmesį. Čia reikėtų kalbėti apie mūsų žingsnį dėl santykių su Taivanu stiprinimo“, – komentavo M. Šešelgytė.

Paklausta, ar iš tikro įtampą ES gali kelti Lietuvos ir JAV pozicija Kinijos ir Taivano klausimais, VU TSPMI direktorė sakė mananti, kad tai ne tik nesukels įtampų, bet priešingai – ES senbuvės džiaugiasi tokia Lietuvos pozicija.

„Daliai didžiųjų valstybių yra labai sunku pereiti į konfrontacinę politiką su Kinija dėl daugelio įvairiausiuose lygmenyse su ja esančių sąsajų – tiek prekybos, tiek investavimo, tiek politinių ryšių.

Todėl jos nesiims konfrontacijos su Kinija. Veikiau, galima pasakyti, kad tokios valstybės kaip Prancūzija ar Vokietija yra linkusios permesti tą griežtesnę poziciją ES, kad ji labiau spaustų Kiniją, o pačios pasilieka tarsi veiksmų laisvę“, – kalbėjo ekspertė.

Taip pat paklausta, ar galimos situacijos, kai Lietuvai tektų rinktis, stovėti JAV ar ES pusėje, M. Šešelgytė kalbėjo, kad tai įmanoma, o be to – jau yra ir nutikę.

„Gali visokių dalykų nutikti ir yra nutikę. Tarkime, dėl balsavimo Jungtinose Tautose įvairiais klausimais, pavyzdžiui, Palestinos klausimu. Lietuva kartais palaiko vieną poziciją, kartais – kitą, kartais susilaukia kritikos“, – sakė VU TSPMI direktorė.

Visgi tokios situacijos, anot jos, į didesnę konfrontaciją nėra peraugusios. Kaip sakė M. Šešelgytė, ES sudaro 27 valstybės su itin skirtingomis pozicijomis, o sprendimai yra priimami konsensuso pagrindu.

„Pozicijos vis tiek būna suderinamos, iš to išeina bendras rezultatus.

Kita vertus, kas yra svarbiausia, tai kad JAV ir Europos valstybės, nepaisant tam tikrų nesutarimų, turi per daug bendrų interesų, kitaip ir negali būti – jos turi laikytis kartu“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt