Pasaulyje

2021.11.24 20:00

Vakarų šalių signalas Kinijai? Taivano parlamentaras prabilo apie „rekordinį“ dėmesį iš užsienio

Ralph Jennings, Voice of America, LRT.lt2021.11.24 20:00

Taivane gyvenantis Freddy Limas pastebėjo, kad jo tėvynė paskutiniu metu sulaukia neįprastai didelio kitų šalių lyderių dėmesio. Per pastaruosius keturis mėnesius dviejų Europos šalių, Europos Parlamento ir Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnai pademonstravo prielankumą Taivanui. Taivano parlamento Užsienio santykių komiteto narys F. Limas įtaria, kad buvo pasiektas rekordas.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Voice of America“ originalus kūrinys.

„Priežastis ta, kad tarptautinis bendravimas su Taivanu dabar gali atsirasti oficialioje dienotvarkėje, – sako F. Limas. – Ir anksčiau, žinoma, visos šalys bendravo su Taivanu, bet tai buvo daroma neoficialiai.“

F. Limas kalba apie didesnės dalies demokratinio pasaulio santykius su Taivanu, kurių istorija siekia dešimtmečius. Savarankišką demokratinį Taivaną Kinija laiko neatsiejama savo teritorijos dalimi ir grasinasi, jei reikės, panaudoti jėgą, kad pajungtų salą, kurioje penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje žemyninėje Kinijos dalyje įsitvirtinus komunistams, susispietė nacionalistai, po savo vėliava. Oficialiai Taivaną yra pripažinusios vos 15 nedidelių valstybių, tačiau su daugeliu kitų šalių palaikomi neformalūs santykiai.

Analitikų teigimu, pastarojo meto Vakarų šalių santykiai su Taivanu yra įspėjimas Kinijai, ilgametei politinei Taivano varžovei.

„Veikdamos kartu, jos turi rimtesnių diplomatinių svertų ir galimybių derėtis su Kinija, nei eidamos „vienas prieš vieną“ – tokia taktika buvo jau ne kartą naudojama anksčiau“, – sako nepriklausomas Taivano politikos analitikas Seanas Su.

Kitos šalys buriasi draugėn, jei Kinija imtų pernelyg stipriai spausti Taivaną, kitaminčius Honkonge ar musulmonų mažumą Sindziango regione. Analitikų teigimu, taip yra todėl, kad demokratiniai Vakarų lyderiai paprastai palaiko spaudžiamuosius, o ne spaudžiančiuosius.

Stiprėjanti diplomatinė parama

Liepą Lietuva sutiko leisti Taivanui steigti atstovybę; reaguodama į tai, Kinija atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir perspėjo apie „galimas pasekmes“. Čekijos Senato prezidentas rugpjūtį nulydėjo į Taivaną 89 lyderių delegaciją.

Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas nusprendė pagilinti ekonominius ir diplomatinius santykius su Taivanu. Ataskaitoje, kurioje buvo kalbama apie ekonominių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Taivano svarbą, taip pat buvo reiškiamas susirūpinimas dėl galimo Kinijos kariuomenės panaudojimo Taivanui spausti.

Kaip rašoma valstybiniame dienraštyje „China Daily“, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas pareiškė, jog Europos Parlamento ataskaita „pažeidžia pagrindines tarptautinius santykius reglamentuojančias normas ir „vienos Kinijos“ principą (bei) prieštarauja ES įsipareigojimams Taivano klausimu.

Spalio pabaigoje Taivano užsienio reikalų ministras lankėsi Briuselyje.

Šią savaitę į Taivaną išvyko keturi JAV senatoriai.

Vakarų lyderiai pavargo nuo Kinijos „autoritarinių“ tendencijų, teigia JAV įsikūrusios tyrimų organizacijos „Rand Corporation“ vyresnysis gynybos analitikas Derekas Grossmanas.

„Manau, kad tai, ką šiuo metu daro „lietuvos“ įvairiose pasaulio vietose, yra tarsi vienijimasis bendram tikslui, t. y. siekiui atmesti autoritarinį modelį tarptautiniuose reikaluose, – sako D. Grossmanas. – Jei jis pasieks mūsų krantus, neišvengsime jo įtakos ir mes, ir tai, žinoma, pasireikš parama Taivanui.“

Tokios Rytų Europos šalys kaip Lietuva ir Čekija yra išsivadavusios iš Sovietų Sąjungos įtakoje buvusio komunistinių valstybių bloko.

Kaip teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime VOA, šalies Vyriausybė siekia „sumažinti priklausomybę nuo autokratinių režimų ir sustiprinti politinius ir ekonominius santykius su panašiai mąstančiais partneriais Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

Kritinė palankiai Taivano atžvilgiu nusiteikusių šalių masė galėtų padėti išvengti bet kokio konflikto, sako Tokijo Tarptautinio krikščioniškojo universiteto politikos ir tarptautinių studijų vyresnysis docentas Stephenas Nagy. Nuo 2020 m. vidurio beveik kasdien fiksuojamas Kinijos karinių lėktuvų įskridimas į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną kelia nerimą dėl galimų karo veiksmų šalia Taivano krantų.

Vertinant taikos užtikrinimo požiūriu, Taivaną palaikančios šalys teigia neatsisakančios „vienos Kinijos“ politikos, o tai reiškia diplomatinės Pekino viršenybės prieš Taipėjų pripažinimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ir „toliau laikosi „vienos Kinijos“ politikos“, tuo pačiu metu plėtodama santykius su „demokratišku ir panašiai mąstančiu“ Taivanu.

„Manau, kad mes jau matome judesius, kuriais siekiama užkirsti kelią konfliktui tarp Taivano ir Kinijos, o tai per užkulisinę diplomatiją siunčia stiprius signalus, kad niekas nepasikeitė „vienos Kinijos“ politikos atžvilgiu, kad remiama taika bei stabilumas Taivano sąsiauryje ir kad nepalaikoma nei Taivano nepriklausomybė, nei priverstinis prijungimas“, – aiškina S. Nagy.

Kinijos grasinimai kerštu

Anksčiau su tais, kas išdrįso suabejoti Kinijos teritoriniais interesais, ji atsiteisdavo stabdydama karinius mainus, nutraukdama derybas ir atšaukdama paramą. Kinija retai kada priešinasi neformaliems Taivano ir kitų valstybių prekybos ir konsuliniams santykiams, net jei jie puoselėjami per de facto vyriausybines įstaigas, tačiau ji ima šiauštis, kai prasideda politiniai ar kariniai mainai.

Kaip pirmadienį sakė Pekino Taivano reikalų biuro atstovas spaudai, Taipėjaus Vyriausybės „bendradarbiavimas su išorės jėgomis ir besitęsiančios „nepriklausomybės“ provokacijos“ yra „pagrindinė įtampos tarp abiejų pusių“, pasireiškusios taip pat ir 700 Kinijos lėktuvų pasiuntimu į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną, priežastis.

Jau penkerius metus šaliai vadovaujanti Taivano prezidentė Tsai Ing-wen pareiškė, kad šalys, kurioms nesvetimos „demokratinės vertybės“, turėtų ją paremti.

Kai kurie analitikai teigia, kad prasidėdamos su Taivanu, užsienio šalys atsižvelgė į galimą Kinijos pyktį. Atsakomieji veiksmai, anot S. Nagy, greičiausiai priklausys nuo šalies dydžio ir įtakos. Nors Kinija protestavo prieš Lietuvos sprendimą, šios nedidelės šalies ekonominiai ryšiai su Kinija yra minimalūs, todėl ji turi „daugiau veiksmų laisvės“ nesibaiminant galimos reakcijos.

Tokios šalys kaip Indija ir Vietnamas yra pasirengusios viena kitą paremti ekonomiškai, „kad kompensuotų nuostolius“ Kinijos ekonominių sankcijų atveju, sako D. Grossmanas. Vietnamas ir Indija pasisakė prieš Kiniją ginčuose dėl Azijos suvereniteto.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt