Pasaulyje

2021.11.28 07:00

LRT iš Suomijos. Čia bus sprendžiamas planetos likimas: į Arktį žvalgosi pasaulio galybės

Andrius Balčiūnas, LRT.lt iš Suomijos2021.11.28 07:00

Vladimiras Putinas juokaudavo, kad šylantis klimatas Rusijai bus į naudą. Nors šalis dėl įšalo tirpsmo patiria milijardinių nuostolių, senkantys naftos ir dujų telkiniai Rusijos pietuose Maskvą verčia žvalgytis į Arktį. Todėl Rusija Šiaurėje vis aiškiau tvirtina savo karinį pranašumą, o Vakarai ir toliau ragina regiono nemilitarizuoti ir bendradarbiauti kovojant su ekologinėmis problemomis.

„Nesame akli“

Savo šiaurinėje pakrantėje Rusija kuria infrastruktūrą, kur galėtų būti saugomi įvairūs moderniausi ginklai, tarp jų ir naujausios branduolinių variklių varomos torpedos, kaip manoma, galinčios prasmukti pro JAV pakrančių apsaugą.

„Jau ilgą laiką visiems visiškai akivaizdu, kad tai (Arktis) mūsų teritorija, mūsų žemė. Mes esame atsakingi, kad Arkties pakrantė būtų saugi“, – balandį vykusiame Arkties tarybos susitikime po JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno raginimų nemilitarizuoti Arkties kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusija, Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) duomenimis, vėl naudoja 50 po SSRS griūties uždarytų karinių objektų Arktyje, tiesia naujus lėktuvų pakilimo takus, dislokuoja raketų sistemas. Maskva taip pat išbando vis daugiau viršgarsinių raketų, branduoliniais reaktoriais varomų torpedų ir povandeninių dronų.

„Nesame akli ar naivūs dėl fakto, kad Arktyje yra skirtingų interesų, tarp jų – ir saugumo. Rusija atkuria pajėgumus, panašius į buvusius Sovietų Sąjungos laikais. Rusijai Arktis yra milžiniškas saugumo interesas“, – interviu LRT.lt sakė Suomijos ambasadorius Barencui Jari Vilenas.

Rusijos tikslas – sukurti prieigos blokavimo (A2/D2) pajėgumus ir užsitikrinti bastioninę gynybą – visiškai atsitverti giliavandenę teritoriją tarp Svalbardo ir Norvegijos, kur itin svarbi Rusijos Šiaurės flotilė konflikto atveju galėtų veikti netrukdoma priešininkų. Rusija pretenzijas į Arktį reiškia ir simboliškai – po ašigaliu povandeninis laivas įsmeigė Rusijos Federacijos vėliavą. CSIS Rusijos sukurtą saugumo situaciją regione vadina „ledo uždanga“.

Tačiau Rusija kaltina savo kaimynes Arkties militarizavimu ir nuolat užsipuola Norvegiją dėl šios šalies laivų priartėjimo prie Svalbardo, karių pratybų netoli Rusijos Kolos pusiasalio, kur gausu karinių pajėgumų.

„Kai šalys žiūri į Arktį, mato mineralus, naftą, angliavandenilį, kiti kalba apie gamtos apsaugą, vietos gyventojus, jų teises ir panašiai. (...) Viliuosi, kad ne tik dar labiau rūpinsimės Arktimi ir jos gamta, klimatu, bet ir išlaikysime Arktį toliau nuo karinės įtampos. Turime koncentruotis į klimatą“, – Lietuvos ir užsienio žurnalistams Rovaniemyje sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Kinija save apibūdina kaip „prie Arkties esančią valstybę“ ir žvalgosi į regioną, yra paskelbusi ambiciją kurti „poliarinį Arkties kelią“, investuoja į Rusijos energijos išteklių infrastruktūrą ir stato naujus ledlaužius.

Rusijos koncernas „Rosatom“ vasarį skelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip komercinis tanklaivis, lydimas ledlaužio „50 Let Pobedy“, pirmą kartą žiemą įveikia vadinamąjį Šiaurės jūros kelią – praplaukia šiaurine Rusijos pakrante.

Rusija šį laivybos kelią laiko savo vidaus vandenimis ir siekia stiprinti komercinių laivų kontrolę: nors laivai plaukia tarptautiniais vandenimis, Maskva reikalauja, kad laive būtų bent vienas rusų pilotas, svarstoma įvesti reikalavimą, kad laivai prieš plaukdami keliu gautų ir Rusijos tarnybų leidimą.

Rusiją domina ir gausūs iškasenų plotai. „Rusijai Arktis aktuali dėl nacionalinių išteklių. Skirtingais skaičiavimais, Rusijos ištekliai šalies pietuose yra beveik išnaudoti, ypač vandenilis, nafta ir dujos. Tad ištekliai, kuriais paremta jų ekonomika, bus Šiaurėje“, – sakė J. Vilenas.

ES Arkties strategija

Planų Arktyje turi ir Europos Sąjunga – spalį eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ir Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pristatė ES Arkties strategiją. Vienas pagrindinių jos tikslų – užtikrinti tvarų ekonomikos plėtojimą regione ir „raginti palikti naftą, dujas ir anglis žemėje“. Kai kuriais skaičiavimais, klimato kaita Arktyje vyksta du kartus greičiau nei kitose pasaulio vietose.

ES taip pat turi tikslą įkurti nuolatinę atstovybę Grenlandijos sostinėje Nūke ir tapti nuolatine Arkties tarybos nare. JAV taip pat atvėrė savo atstovybę čia, o regiono svarbą rodo tai, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė nupirkti šią salą iš Danijos ir taip sukėlė ne vien danų, bet ir Rusijos pyktį.

„Europa turi aiškiai nubrėžti savo geopolitinius interesus, kad Arktyje skatintų stabilumą, saugumą ir taikų bendradarbiavimą“, – rašoma bendrame V. Sinkevičiaus ir J. Borrellio tekste, paskelbtame „Project-Syndicate“.

Bendrija pabrėžia, kad pirmiausia atsakomybė tenka 8 pasaulio arktinėms valstybėms. Kalbėdami neoficialiai Suomijos politikai sakė, kad ES ilgą laiką neturėjo Šiaurės regiono vizijos ir nelaikė šio regiono svarbiu.

„Matau daug panašumų tarp naujos Suomijos strategijos ir ES Arkties strategijos. Daug Suomijos pateiktų siūlymų yra atspindėti. Žinoma, ES strategija yra bendra 27 valstybėms – itin pozityvu, kad bent akimirką 27 valstybių atstovai turėjo sustoti ir susimąstyti, ką jiems reiškia Arktis ir ką mes ten norime pasiekti“, – sakė J. Vilenas.

Suomijos vadovai teigia suprantantys Rusijos interesus ir pabrėžia, kad „konstruktyvus dialogas“ su Maskva regione yra itin reikalingas.

„Tiek Arkties taryboje, tiek Europos Arkties taryboje įtampos, kurią matome tarp ES ir Rusijos, nėra. (...) ES yra įvedusi sankcijas (Rusijai) dėl Krymo ir Rytų Ukrainos, žmogaus teisių pažeidimų, bet bendradarbiavimas tam tikruose sektoriuose įmanomas“, – sakė P. Haavisto.

Dabar Rusija pirmininkauja Arkties tarybai, Europos Sąjunga yra pateikusi paraišką tapti nuolatine tarybos nare. Suomija pradėjo pirmininkauti Barenco jūros ir Europos Arkties tarybai. Tačiau kol Maskva dairosi į Arktyje glūdinčius išteklius, Suomija savo prioritetais laiko aplinkosaugą ir kovą su klimato kaita. Šiose srityse siekia koordinuoti veiklą su Maskva, pasienyje vykdo įvairius bendrus projektus, kaip sėkmės pavyzdį pateikia susitarimą iškelti du netoli vandens paviršiaus esančius pavojingus Barenco jūroje nuskendusius rusų povandeninius laivus.

„Barenco (taryboje) ES ir Rusija yra lygūs partneriai prie stalo, jie susėdę tariasi ir sutinka įvairiais klausimais. (...) Prieš kelias savaites Reikjavike Arkties tarybos renginyje lankėsi didelė JAV delegacija, (...) ji sakė, kad Arktyje JAV taip pat tenkina bendradarbiavimo lygis su Rusija, – pabrėžė ambasadorius J. Vilenas. – Kaip sakė (Suomijos) prezidentas (Saulis) Niinisto, jei prarasime Arktį, prarasime visą planetą.“

LRT.lt žurnalistas Suomijoje lankėsi lapkričio 15–18 d., jo kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo Suomijos ambasada Vilniuje. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt